T. Lombardi atsakymas „National Geografic“ žurnalui dėl dramblių skerdynių ir nelegalios prekybos dramblio kaulu

Žinomo žurnalo apie gamtą „National Geographic“ autorius Bryan Christy 2012 metais paskelbė tiriamąjį straipsnį apie nelegalią prekybą dramblio kaulu, dėl kurios barbariškai – automatais, granatomis, nuodais – yra nužudoma tūkstančiai dramblių kasmet.

Didelė straipsnio dalis skirta religinių daiktų prekybai, ypač Filipinuose, minimas vieno garsaus katalikų monsinjoro vardas, taip pat minimas Vatikanas: popiežiams buvo dovanotos dramblio kaulo dovanos, Vatikano pašonėje prekiauta dramblio kaulu, Vatikanas nėra pasirašęs „Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES)“.

Atsakymą žurnalui, reaguodamas į jo skaitytojų elektroninius laiškus, kai kuriuos nelabai mandagius, kitus korektiškus ir kviečiančius kovoti prieš nepateisinamą reiškinį, parašė t, Federico Lombardi SJ, Vatikano spaudos salės direktorius.

Koks yra Bažnyčios mokymas apie gyvūnų pasaulį ir nepateisinamą prievartą? Kūrinija yra patikėta žmonėms kaip vertinga dovana, tad nenaikintina, bet atsakingai saugotina tiek pačių kūrinių, tiek ateities kartų atžvilgiu. Popiežių pasisakymai apie aplinkosauginę atsakomybę vis dažnesni pastaraisiais metais, atsižvelgiant į aplinkos krizes ir didėjantį sąmoningumą dėl žmogaus poveikio aplinkai. Akivaizdu, kad veiksmai, kurie beatodairiškai naikina aplinką, augmeniją ar gyvūniją moraliai yra smerktini. Gyvūnija, žinoma, neturi to paties orumo, tad ir teisių kaip žmogus, tačiau yra verta pagarbos, negali būti naikinama ir kankinama savavališkai. Tokios bendros gairės yra nurodytos tokiuose svarbiuose šaltiniuose, kaip Benedikto XVI enciklika „Caritas in veritate“, katalikų Bažnyčios Katekizmas, Bažnyčios socialinės doktrinos kompendiumas. Yra tūkstančiai saugotinų rūšių, akivaizdu, kad Šventasis Sostas negali pasisakyti apie kiekvieną atskirai, tačiau paskirų regionų Bažnyčios autoritetai ir tikintieji gali iš bendrų gairių padaryti išvadas.

Kitas svarbus akcentas – Bažnyčia palaiko tai, kas vadinama pagarba legalumui ir valdančiųjų atsakomybę kurti gerus įstatymus, kurie kontrastuotų kriminalinę veiklą: tame tarpe ir brakonieriavimą ir kontrabandą.

T. Lombardi taip pat atsakė į klausimus ar priekaištus dėl to, ką daro ar galėtų daryti „Vatikanas“. Čia laiškų autoriai parodė daug painiavos, kurią reikėtų išaiškinti.

Pasak t, Lombardi, jam, sulaukus 70 metų ir pakankamai gerai pažįstant katalikų Bažnyčią ir Romos autoritetus, niekad neteko girdėti ar perskaityti raginimo dėl dramblio kaulo naudojimo devocionalijoms. Vatikane nėra parduodamų dramblio kaulo gaminių. Visi žinome, kad tokių yra, neretai senų, tačiau Bažnyčia niekad neragino naudoti šią medžiagą vietoj kitos. Iš kitos pusės, devocionalijos religinė vertė nėra susijusi su medžiagos, iš kurios ji pagaminta, brangumu.

„National Geographic“ straipsnyje aprašomi kai kurie atvejai, kaip minėto filipiniečių kunigo, kurie yra susiejami su „Vatikanu“ bendrai. Tačiau šio kunigo veikla, jei iš tiesų susijusi su nelegalia prekyba dramblio kaulu ir devocionalijų gamyba, visiškai nėra „Vatikano“ atsakomybė, kuris apie tai nieko nežino ir nieko su tuo neturi bendro. Atsakomybė tokiu atveju pirmiausia kunigo, o Filipinų institucijos gali ir privalo jį nubausti už nelegalią prekybą, Filipinų bažnytiniai autoritetai turi nuspręsti kokios devocionalijos yra priimtinos ar atmestinos pagal tikėjimo ir proto kriterijus.

Straipsnyje paminėta ir su „Vatikanu“ susieta žinoma religinių suvenyrų ir daiktų parduotuvė Romoje, Vatikano pašonėje. Joje parduodama daugybė dalykų, tarp kurių ir keletas dramblio kaulo dirbinių. Bet ir šiuo atveju, pabrėžia t. Lombardi, parduotuvė yra privati ir nieko bendro neturi su Vatikanu, kuris jos nekontroliuoja. Ji yra nykstančių rūšių apsaugos konvenciją pasirašiusios Italijos teritorijoje, tad italų teisėsauga turi pilną teisę kontroliuoti ar viskas legalu šioje, kaip ir kitose parduotuvėse aplink Vatikaną. Jei būtų nustatyta, kad krikščioniški atvaizdai gaminami iš neteisėto dramblio kaulo ir naudojami katalikų, tai turi būti pasmerkta civilinių ir bažnytinių autoritetų, tačiau nėra savaime „Vatikano“ atsakomybė.

Kalbant apie dovanas popiežiams, keletas retų atvejų buvo. Tačiau tokią dovaną - ne religinį atvaizdą, bet šachmatų figūrėles, pagamintas jo šalies amatininkų - lapkričio mėnesį įteikęs Dramblio Kaulo kranto prezidentas pats aiškiai pasakė, kad ji pagaminta iš legalios medžiagos. Pats popiežius niekad nedovanoja tokių dovanų, visada tai būna knygos, medaliai, mozaikos, metalo dirbiniai. Jei tiesa, kad daugiau nei prieš 25 metus Jonas Paulius II padovanojo tuometiniam JAV prezidentui dramblio kaulo dirbinį, tai buvo išimtinis atvejis.

Kodėl Vatikanas nėra pasirašęs nykstančių rūšių apsaugos konvencijos, kai yra pasirašęs konvenciją dėl pinigų plovimo ir kitas? Pirmiausia todėl, kad jei Vatikano miesto valstybėje yra finansinių institucijų, nėra jokios veiklos, kuri būtų susijusi su prekyba retomis gyvūnų ar augalų rūšimis, o jei katalikų kunigai ar institucijos tai darytų kitose šalyse, jie atsako pagal tos šalies įstatymus. Antra, dalyvavimas konvencijoje reikalauja personalo ir atsakomybės, tad tokia mažytė valstybė kaip Vatikanas turi gerai pasverti savo jėgas, kur gali veikti efektyviai. Pasirinkta veikti tokiose svarbiose srityse, kaip nusiginklavimas, žmogaus teisės, taika.

Kitas dalykas, kaip rodo įvairūs tyrimai ir užsimena pats „National Geografic“ straipsnis, dramblio kaulo kontrabanda į Filipinus religiniais motyvais yra tik maža dalis visos tikrovės. Daugiausia nelegali prekyba orientuota į Aziją dėl tikslų, kurie su religija neturi nieko bendro ir kur katalikai yra nedidelė mažuma.

Tačiau dramblių skerdynės, be abejo, yra smerktinos ir nors „vatikaniškos“ institucijos neturi instrumentų, kad galėtų sustabdyti nelegalią prekybą dramblio kaulu, gali bendradarbiauti informacijos ir formacijos srityje. Pirma, atkreipti Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos dėmesį. Antra, per Vatikano radijo laidas, ypač skirtas Afrikai, iš kurios vyksta didžiausia dramblio kaulo kontrabanda, žadinti jautrumą šioms temoms. Trečia, geriau pristatyti Popiežiškosios mokslų akademijos darbus apie gamtinę aplinką. (Vatikano radijas)