Popiežius pasveikino naujagimius ir migrantus

Benediktas XVI Vidudienio maldos proga pasakytoje kalboje pasveikino ir palaimino visus naujagimius, drauge kvietė visus krikštytuosius prisiminti savo Krikštą, tai yra tą dvasinio atsinaujinimo įvykį, kuris atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą. Kiekvienas krikščionis per Tikėjimo metus teatranda atgimimo iš aukštybių grožį, Dievo meilės grožį, kad gyventų kaip tikri Dievo vaikai.

Būti krikščioniu reiškia gyventi pagal Jėzaus pavyzdį. Jėzus yra naujas žmogus, kuris nori gyventi kaip Dievo sūnus, jis trokšta gyventi meilėje. Tai žmogus, kuris pasaulio blogio akivaizdoje pasirenka nuolankumo ir atsakomybės kelią, jis apsisprendžia ne save gelbėti, o paaukoti savo gyvybę už tiesą ir teisingumą. Tačiau tokiam gyvenimui reikia atgimti iš aukštybių , iš Dievo malonės. Tas atgimimas įvyksta per Krikštą, kurį Kristus padovanojo savo Bažnyčiai, idant visa žmonija atsinaujintų naujam gyvenimui.

Sekmadienį po Viešpaties Angelo maldos popiežius Benediktas XVI pasveikino su Pasauline migrantų diena. Šiai dienai skirtoje savo žinioje migraciją palyginau su tikėjimo ir vilties kelione. Tie, kurie išvyksta iš savo krašto, tai daro todėl, kad viliasi geresnės ateities, tačiau ir todėl, kad pasitiki Dievu, kuris lydi žmogaus žingsnius, kaip lydėjo Abraomą. Tokiu būdu migrantai skleidžia tikėjimą ir viltį pasaulyje. Šiandien kiekvienam iš jūsų siunčiu savo sveikinimą, ypatingą maldą ir palaiminimą, sakė sekmadienį Benediktas XVI ir atskirai pasveikino visas Romoje gyvuojančias katalikų migrantų bendruomenes.

Žinia, skirta sausio 13 dieną minimai Pasaulinei Migrantų dienai, buvo paskelbta spalio mėnesį. Popiežius migracijos reiškinyje ragina matyti pozityvius elementus, kuriuos ji gali duoti imigrantus priimančiai visuomenei ir bažnytinei bendruomenei. Valstybės, aišku, turi teisę reguliuoti migracijos srautus, tačiau tai darant visuomet reikia vadovautis pagarba kiekvieno žmogaus asmens orumui. Kiekvienas žmogus turi teisę sau pačiam ir savo šeimai siekti kuo geriausių gyvenimo sąlygų. Šia prasme, apie kiekvieno žmogaus teisę migruoti kalba ir Vatikano II Susirinkimo pastoracinė konstitucija „Gaudium et spes“, šią teisę priskirdama pagrindinėms žmogaus teisėms. Tačiau antra vertus, sakoma Popiežiaus dokumente, kiekvienas žmogus turi teisę ir nemigruoti. Šiandien dažniausia migracijos priežastis yra ekonominės problemos, pagrindinių pragyvenimui būtinų priemonių stoka, stichinės nelaimės, karai ir socialiniai neramumai. Valstybių pareiga sukurti savo piliečiams oraus pragyvenimo sąlygas, kad jie nebūtų verčiami emigruoti.

Dažnai migracija yra ne vilties piligrimystė, bet kryžiaus kelias siekiant išgelbėti gyvybę, pastebi Popiežius. Negalima užmiršti nelegalios migracijos, ypač tų situacijų, kur žmonės tampa išnaudojimo ir netgi prekybos aukomis. Vis dėlto, hermetiškas sienų uždarymas nėra sprendimas. Reikalingas tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas, investavimas į migrantų kilmės šalių pažangą, kuris mažintų prarają tarp turtingų ir skurstančių šalių.

Dalį dokumento skirdamas imigrantus priimančių visuomenių santykiui su migracijos reiškiniu, Popiežius įspėja prieš ribojimąsi vien socialiniais ir humanitariniais aspektais. Negana tik suteikti imigrantams minimalią paramą, bet reikia sudaryti sąlygas visiškai integruotis, tapti tikrais visuomenės nariais, su visomis teisėmis ir pareigomis. Integruodamiesi į naujas visuomenes imigrantai jas praturtina savo specifiniu įnašu. Taip pat ir bažnytinės bendruomenės gali praturtėti susidūrusios su savo naujų narių atneštu tikėjimo liudijimu.

Pasaulinės migracijos organizacijos duomenimis, šiuo metu maždaug milijardas žmonių, tai yra septintadalis visos žmonijos, yra migrantai. (Vatikano radijas)