Manifestacija prieš tos pačios lyties santuokų projektą Paryžiuje sutraukė šimtus tūkstančių žmonių

Šį sekmadienį, sausio 13 dieną, Paryžiuje buvo surengta manifestacija prieš tos pačios lyties santuokos projektą, kuris Prancūzijos parlamente turėtų būti svarstomas jau šio mėnesio pabaigoje. Manifestacijoje dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, pusketvirto šimto, pasak policijos, daugiau nei pusė milijono, pasak organizatorių. Manifestacijon žmonės vyko ne tik iš Paryžiaus ir priemiesčių, bet iš visos šalies. Iš trijų skirtingų vietų patraukusios eisenos susijungė Marso laukuose, Eifelio bokšto papėdėje.

Manifestacija praėjo ramiai, be incidentų. Organizatoriai buvo daug kartų išsakė prašymus nepolitizuoti eisenos, išsakant savo pilietinę poziciją vengti priešiškumo homoseksualiems asmenims.

Manifestacijoje dalyvavo daug katalikų, tačiau šalies vyskupai daug kartų pasistengė pabrėžti, kad manifestacija yra ne katalikiška, o visuomeninė: joje dalyvauja ir žydai, ir musulmonai, ir daugybė netikinčių žmonių, kurie nepritaria homoseksualių santuokų ir įsivaikinimų projektui. Buvo reikalauta viešos diskusijos ar referendumo, kai prezidentas Hollande ir jo šalininkai, turintys politinę daugumą, stengiasi, kad projektas judėtų kuo greičiau, dar neišblėsus populiarumui ir visuomenės palaikymui, kurs palengva mažėja.

Prancūzijos viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis paskelbta daug straipsnių „už“ ir „prieš“. Homoseksualių santuokų šalininkai kalba apie lygybę, tad priešininkus vaizduoja kaip diskriminuojančius ar aklai klijuoja homofobo etiketes, kurios uždaro duris tolesniems argumentams.

Įtaigų straipsnį prieš homoseksualių santuokų projektą parašė Prancūzijos vyriausiasis rabinas Gilles Bernheim, išsklaidęs lengvas ir paviršutines klišes, pradedant nuo oficialaus retorinio šūkio, kuris visur lydi tos pačios lyties santuokų projektą – „Santuoka visiems!“.

Šis šūkis siejamas su mintimi, kuriai iš pirmo žvilgsnio pritaria daug žmonių: jei žmonės vienas kitą myli, kodėl jiems trukdyti susituokti, nors jie būtų tos pačios lyties? Kam juos diskrimuoti? Tačiau pakanka sustoti ir kelias minutes pasvarstyti, paskaityti siūlomą naują santuokos įstatymo projektą, kad taptų aišku, jog niekas neketina leisti tuoktis visiems, kurie vienas kitą myli. Apribojimai yra šiandien, bus ir rytoj. Pavyzdžiui, negalės tuoktis per daug giminiškai artimi žmonės, jau susituokę su kitu, negalima santuoka su dviem mylimaisiais. Tad argumentas, kad įteisinus homoseksualią santuoką bus išspręsta diskriminacija yra tik žodinis: juk ir tokiu atveju išliks žmonių kategorijos, kurios myli vienas kitą, bet kurioms bus draudžiama tuoktis. Tik juos „diskriminuos“ ir tos pačios lyties santuoka.

Tačiau dar esmingiau, pabrėžia Prancūzijos didysis rabinas, kad santuoka ir jos vertingumas visuomenei nėra suvestinas į sutuoktinių tarpusavio meilės pripažinimą. Santuoka yra sąjunga tarp vyro ir moters, kuri sudaroma ir dėl naujų kartų. Čia vyro ir moters skirtingumas yra fundamentalus elementas, kurį tos pačios lyties santuokų projektas žada pašalinti, paversti visiškai abstrakčiu ir nerealiu.

Įsivaikinimo klausimas taip pat argumentuojamas meile: homoseksualūs asmenys vienodai myli vaikus, kaip ir heteroseksualūs. Tačiau tikrasis klausimas nėra apie sugebėjimą mylėti, o apie tai, kaip ta meilė struktūruos vaiką?

Rabinas taip pat paminėjo žongliravimą skaičiais ir emocijomis, išdidinant ir padauginant taip, kad skelbiami duomenys neatitinka tikrovės. Tai iliustruoja 1999 metais vykusios intensyvios diskusijos apie civilinę partnerystę, taip pat ir homoseksualams. Remiantis apklausomis, buvo kalbama, kad jos jau dabar nori keli milijonai asmenų, kurių atžvilgiu valdžia negali likti neveikli. Tuo tarpu dabartinės statistikos rodo, kad nuo 2000 iki 2010 metų partnerystę sudarė 904 tūkstančiai asmenų. Galima pridurti, kad nemažai jų vėliau ir susituokė. (Vatikano radijas)