Benediktas XVI pakrikštijo 20 kūdikių. Ką Krikštas daro?

Iš Šventų Kalėdų šventimo ištryškęs džiaugsmas pilnumą įgyja šiandieninėje Viešpaties Krikšto šventėje. Prie šio džiaugsmo prisideda dar vienas motyvas, dėl kurio čia susirinkome: Krikšto sakramente, kurį netrukus suteiksiu naujagimiams, apsireiškia gyvas ir veiklus Šventosios Dvasios buvimas, kuris turtina Bažnyčią naujais vaikais, ją gaivina ir augina, dėlto negalime nesidžiaugti. Noriu ypatingai pasveikinti jus, tėvai, krikštatėviai ir krikštamotės, kurie šiandien liudijate tikėjimą prašydami krikšto šiems vaikams, kad gimtų naujam gyvenimui Kristuje ir taptų tikinčiųjų bendruomenės dalimi, - Kristaus Krikšto šventės Mišių homilijoje sakė Benediktas XVI, pats pakrikštijęs 20 kūdikių.

Pasak popiežiaus, evangelisto Luko pasakojimas rodo, kaip Dievo Sūnus pasirinko nuolankumo ir nusižeminimo kelią. Jėzus pradeda savo viešąjį gyvenimą atvykdamas prie Jordano upės, kad gautų iš Jono atgailos ir atsivertimo krikštą. Ar Jam to reikėjo? Ne, bet Dievo Šventasis norėjo prisijungti prie tų, kurie jaučiasi reikalingi atleidimo ir prašo Dievo atsivertimo dovanos, kitaip tariant, malonės sugrįžti pas Jį visa širdimi, visiškai Jam priklausyti. Jėzus nori atsistoti greta nusidėjėlių, išreikšti jiems solidarumą ir Dievo artumą. Jėzus yra solidarus su mumis, su mūsų sunkumu atsiversti, atsisakyti egoizmų, nutolti nuo nuodėmių, sakydamas, kad jei Jį priimsime, padės mums atsikelti, atves mus pas Dievą Tėvą. Šis solidarumas yra didesnis už valios ar proto veiksmą, nes Jėzus pats pilnai pasineria į mūsų žmogišką būtį, ją išgyvena iki galo, be nuodėmės, ir supranta mūsų silpnumą ir trapumą.

Kas nutinka tuo metu, kai Jonas krikštija Jėzų? Atsiveria dangūs ir Šventoji Dvasia apsireiškia balandžio pavidalu, o balsas iš aukšto išreiškia Tėvo pritarimą Sūnui. Tai yra Trejybės apsireiškimas, kuris liudija Jėzaus dieviškumą, buvimą pažadėtuoju Mesiju.

Kas atsitiks, kai kūdikiams bus suteiktas Krikšto sakramentas? Giliu būdu ir visam laikui bus suvienyti su Jėzumi, panardinti į slėpinį Jo mirties, kuri yra gyvybės šaltinis, kad dalyvautų Jo prisikėlime ir naujame gyvenime. Šis stebuklas pasikartos ir šiandien.

Brangūs tėvai, - kalbėjo Benediktas XVI, - prašydami krikšto savo vaikams jus rodote ir liudijate savo tikėjimą, džiaugsmą būti krikščionimis ir priklausyti Bažnyčiai. Tai džiaugsmas, kuris kyla iš suvokimo kokia brangi Dievo dovana – tikėjimas yra dovana, kurios niekas nenusipelnė, tačiau kuri buvo duota veltui ir kuriai sakome „taip“. Šis džiaugsmas orientuoja krikščionio kelią ir remiasi asmeniniu ryšiu su Jėzumi, orientuojančiu visą žmogaus egzistenciją. Kas yra patyręs šią draugystę, išskleidžiančią didžiąsias žmogaus galimybes, tas jos nė už ką pasaulyje neatsisakys.

Popiežius taip pat kreipėsi į krikštatėvius ir krikštamotes, primindamas, kad jų uždavinys yra padėti tėvams tikėjimo tiesų perdavime, Evangelijos vertybių ir dorybių liudijime. Nėra lengva atvirai ir be kompromisų parodyti tai, kuo tiki, ypač mūsų kontekste, prieš visuomenę, kuri dažnai mano, kad tikintys Jėzumi yra už mados ir laiko ribų. Šiame mentalitete ir tarp krikščionių yra rizika, kad santykis su Jėzumi bus suprantamas, kaip ribojantis, kaip trukdantis savęs realizaciją – tad gal reiktų šį apribojimą pašalinti, kad žmogus pilnai būtų savimi pačiu? Tačiau tai netiesa. Tokia vizija rodo, kad apie santykį su Dievu nieko nebuvo suprasta, nes yra priešingai: šiame santykyje žmogus po truputį išlaisvinamas Dievo meilės, kuri traukia mus iš egoizmo ir užsidarymo.

Vanduo, kuriuo šie kūdikiai bus paženklinti vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios juos panardins į tą „šaltinį“ gyvybės, kuris yra pats Dievas ir juos padarys tikrais Jo vaikais. Dieviškųjų dorybių, įkvėptų Dievo – tikėjimo, vilties ir meilės – sėkla, šiandien įdiegta jų širdyje per Šventosios Dvasios galią, turės būti maitinama Dievo Žodžiu ir Sakramentais, kad šios krikščionio dorybės augtų ir subręstų, kad jie būtų tikrais Viešpaties liudytojais. Kai meldžiame šiems mažiesiems Šventosios Dvasios išliejimo, patikime juos Šventosios Mergelės globai, kad ji juos visada motiniškai saugotų ir lydėtų kiekvienu gyvenimo momentu, - baigdamas homiliją linkėjo Benediktas XVI. (Vatikano radijas)