2013-01-13 14:47:26

Strasbūro teisme sprendimai dėl religijos laisvės


Sausio 15 dieną Europos žmogaus teisių teismas skelbs nuosprendį keturių Didžiosios Britanijos piliečių bylose. Tai simptomiškos bylos, kurios turės atgarsių ir kitais atvejais, pavyzdžiui Prancūzijoje, jei bus įteisintos tos pačios lyties santuokos.

Dvi moterys, Nadia Eweida ir Shirley Chaplin, į Strasbūro teismą kreipėsi po ilgo bylinėjimosi savo šalyje dėl, rodos, visai smulkios detalės – dėl teisės nešioti kryželį, prisegtą ar su grandinėle ant kaklo. Pirmoji dirbo Britų avialinijose, keleivių registracijoje, antroji slauge.

Abiejų buvo paprašytą, nepaisant to, kad dirbo jau ne vienerius metus, kryželius nusiimti. Pirmajai buvo paaiškinta, kad kryželis netinka prie aprangos kodo, o antrajai, kad ligonis gali čiupti grandinėlę ir susižeisti. Žinant, kad tuo pat metu, pavyzdžiui, sikhams Britų avialinijos nedraudė nešioti turbanų ir kad ligonių kambariuose yra pilną dalykų, kuriuos galima čiupti ir susižeisti, ir į kuriuos niekas nekreipia dėmesio, galima pagrįstai spėti, kad šios priežastys buvo tik pretekstai.

Kitų dviejų piliečių, Lilian Ladele ir Gary McFarlane atvejai yra susiję su valstybės tarnyba ir pasikeitusiais įstatymais. Pirmoji darbavosi santuokų rūmuose, o antrasis buvo šeimų patarėjas. 2005 metais įteisinus gėjų partnerystę, Ladele buvo pasakyta, kad būtent jai teks uždavinys jas registruoti. Jai, dėl religinių pažiūrų nepritariant tokioms partnerystėms, buvo užvesta drausminė procedūra. Panašioje situacijoje atsidūrė ir Gary McFarlane, kai pasisakė abejojąs savo moraliniu sugebėjimu patarti gėjų porai kaip pagerinti savo lytinį gyvenimą.

Britų teismai bylas išsprendė jų nenaudai, pareikšdami, kad darbdaviai gali nepaisyti jų įsitikinimų, kita vertus, jų religijos laisvė liko nepažeista, nes, esą, yra laisvi išeit iš darbo ir laisvai praktikuoti savo religiją. Iš tiesų, skaitant keturių britų bylas, akivaizdu, kad buvo panaudotas įvairus spaudimas, kad jie pakeistų savo nuomonę, buvo ieškoma nereikšmingų priežasčių juos atleisti.

Europos žmogaus teisių teismo svarstymuose trečios pusės teisėmis dalyvavęs Gregor Puppinck, nevyriausybinės organizacijos „Europinis centras teisei ir teisingumui“ direktorius, komentavo, jog britų teismai iš esmės parėmė nuostatą, kuri religijos laisvę redukuoja iki privačiai praktikuojamo kulto laisvės. Teisė viešumoje elgtis pagal savo sąžinę, gal ne pagal daugumos įsitikinimus, yra apribojama ir tai galima vertinti kaip religijos laisvės regresą. Panaši situacija stebima kai kuriuose musulmoniškuose ar komunistiniuose kraštuose, kuriuose pilna laisvė paliekama tik vienos religijos ar vienos ideologijos išpažinėjams.

Tuo tarpu kai Europos žmogaus teisių konvencija, kuria vadovaujasi Strasbūro teismas, aiškiai rodo, jog kulto laisvė yra tik viena iš sudedamųjų religijos laisvės dalių. Konvencijos devintajame skirsnyje skelbia, jog „kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimą ar mokant jo“. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.