Sausio 15 dieną Europos žmogaus teisių teismas skelbs nuosprendį keturių Didžiosios
Britanijos piliečių bylose. Tai simptomiškos bylos, kurios turės atgarsių ir kitais
atvejais, pavyzdžiui Prancūzijoje, jei bus įteisintos tos pačios lyties santuokos.
Dvi moterys, Nadia Eweida ir Shirley Chaplin, į Strasbūro teismą kreipėsi
po ilgo bylinėjimosi savo šalyje dėl, rodos, visai smulkios detalės – dėl teisės nešioti
kryželį, prisegtą ar su grandinėle ant kaklo. Pirmoji dirbo Britų avialinijose, keleivių
registracijoje, antroji slauge.
Abiejų buvo paprašytą, nepaisant to, kad dirbo
jau ne vienerius metus, kryželius nusiimti. Pirmajai buvo paaiškinta, kad kryželis
netinka prie aprangos kodo, o antrajai, kad ligonis gali čiupti grandinėlę ir susižeisti.
Žinant, kad tuo pat metu, pavyzdžiui, sikhams Britų avialinijos nedraudė nešioti turbanų
ir kad ligonių kambariuose yra pilną dalykų, kuriuos galima čiupti ir susižeisti,
ir į kuriuos niekas nekreipia dėmesio, galima pagrįstai spėti, kad šios priežastys
buvo tik pretekstai.
Kitų dviejų piliečių, Lilian Ladele ir Gary McFarlane
atvejai yra susiję su valstybės tarnyba ir pasikeitusiais įstatymais. Pirmoji darbavosi
santuokų rūmuose, o antrasis buvo šeimų patarėjas. 2005 metais įteisinus gėjų partnerystę,
Ladele buvo pasakyta, kad būtent jai teks uždavinys jas registruoti. Jai, dėl religinių
pažiūrų nepritariant tokioms partnerystėms, buvo užvesta drausminė procedūra. Panašioje
situacijoje atsidūrė ir Gary McFarlane, kai pasisakė abejojąs savo moraliniu sugebėjimu
patarti gėjų porai kaip pagerinti savo lytinį gyvenimą.
Britų teismai bylas
išsprendė jų nenaudai, pareikšdami, kad darbdaviai gali nepaisyti jų įsitikinimų,
kita vertus, jų religijos laisvė liko nepažeista, nes, esą, yra laisvi išeit iš darbo
ir laisvai praktikuoti savo religiją. Iš tiesų, skaitant keturių britų bylas, akivaizdu,
kad buvo panaudotas įvairus spaudimas, kad jie pakeistų savo nuomonę, buvo ieškoma
nereikšmingų priežasčių juos atleisti.
Europos žmogaus teisių teismo svarstymuose
trečios pusės teisėmis dalyvavęs Gregor Puppinck, nevyriausybinės organizacijos „Europinis
centras teisei ir teisingumui“ direktorius, komentavo, jog britų teismai iš esmės
parėmė nuostatą, kuri religijos laisvę redukuoja iki privačiai praktikuojamo kulto
laisvės. Teisė viešumoje elgtis pagal savo sąžinę, gal ne pagal daugumos įsitikinimus,
yra apribojama ir tai galima vertinti kaip religijos laisvės regresą. Panaši situacija
stebima kai kuriuose musulmoniškuose ar komunistiniuose kraštuose, kuriuose pilna
laisvė paliekama tik vienos religijos ar vienos ideologijos išpažinėjams.
Tuo
tarpu kai Europos žmogaus teisių konvencija, kuria vadovaujasi Strasbūro teismas,
aiškiai rodo, jog kulto laisvė yra tik viena iš sudedamųjų religijos laisvės dalių.
Konvencijos devintajame skirsnyje skelbia, jog „kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės
ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip
pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu
su kitais, viešai ar privačiai, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant
tikėjimą ar mokant jo“. (Vatikano radijas)