Kaip vyskupas, kartais savęs klausiu ar kai kurie katalikai nėra panašūs į „pamaldžiuosius
ateistus“, kaip kad jie vadinami Italijoje. Pamaldus ateistas gina vertybes. Dosniai
įsipareigoja kovose, kuriose remiasi krikščioniška morale. Dalyvauja krikščioniškose
apeigose. Tačiau klausimas išlieka: ar tiki, kad Kristus yra gyvas, mus myli, mus
gelbėja, laukia amžinajame gyvenime? Ar turi ryšį su Kristumi? Juk tame yra krikščioniško
tikėjimo specifiškumas, o ne vertybių gynime, dosnume, moralėje, tuose dalykuose,
kuriuos priima ir nekrikščionys, rašo Gérard Daucourt, Nanterre vyskupijos Prancūzijoje
ganytojas, pradedant vyskupijai naujus 2013 metus.
Man pasakojo, tęsia vyskupas,
apie vieną pakrikštytąją, kuri parduoda savo kūną. Yra krikščionė. Tačiau elgiasi
priešingai savo krikštui. Daro nuodėmes. Kartais ateina į bažnyčią uždegti žvakę už
savo motiną ar sūnų, kurį, patikėjusi netikrais pažadais, paliko Lotynų Amerikoje.
Dažnai galvoja apie mirusį tėvą ir meldžiasi, kad jis būtų su Jėzumi amžinybėje. Sako:
„Jėzau, pasigailėk manęs, šventoji Marija, melsk už mane nusidėjėlę dabar ir mano
mirties valandą“. Tikisi iš viso to vieną dieną išbristi. Yra pakrikštyta ir krikščionė,
nes tiki ir viliasi Jėzuje. Pripažįsta, kad jai Jo reikia ir nori pakeisti gyvenimą.
Suteikia krikščionybei tikrąjį veidą: Dievas save apreiškia visiems, kurie į Jį kreipiasi
ir myli kiekvieną žmogišką būtybę.
Naujajame evangelizavime „pamaldieji ateistai“
yra kontrproduktyvūs. Galėtų pasinaudoti Tikėjimo metais ir atskleisti gyvenimą su
Kristumi, priimti Jo Dvasią. Bet kas jiems apsakys krikščionybės išskirtinumo grožį?
Kas jiems pasakys, ne tik žodžiais, kad esame Dievo mylimi, išgelbėti Jėzaus ir turintys
amžinąjį pašaukimą? Kas parodys visiems nustumtiesiems ir kenčiantiems, kad krikščioniškas
tikėjimas yra tikras tik tada, kai tarnauja artimui?
Tavo tikėjimas yra silpnas,
keli klausimus? Tikėjimas yra gyvenimas. Juda ir keičiasi. Gali būti mažytis ir dvejojantis.
Dėkok už tikėjimo žiežirbą ir būk ištvermingas viltyje, kad taps liepsna. Jei duodi
save kitiems ieškodamas Dievo Jėzuje Kristuje, jau esi Jame ir Jis tavyje, nes jau
esi meilėje. Tavyje ir Evangelijoje Jis atvers sroves. Eik atsigerti iš jų!
Bet
gal pasakysi, kad nesi nei „pamaldus ateistas“, nei krikščionė prostitutė? Bet esi
krikščionis? Tikrasis evangelizavimas, vakarykštis, kaip ir šiandieninis, buvo, yra
ir bus Šventosios Dvasios darbas per netobulus, trapius krikščionis, dažnai nusidėjėlius,
kurie vis tik nori būti šventais ir skelbia Gerąją Naujieną, nes yra laimingi pažindami
Kristų ir gyvendami su Juo, baigdamas rašo Gérard Daucourt, Nanterre vyskupas. (Vatikano
radijas)