Vatikano radijo redakciniai straipsniai: Krizė ir ateitis

Ką tik prasidėję naujieji metai Europai nebus lengvi. 120 milijonų Europos Sąjungos gyventojų sunkiai suduria galą su galu, nuo 2008 m. iki šiandien 26 milijonai žmonių neteko darbo. Kai kuriose šalyse nesugeba surasti darbo kas antras darbo ieškantis jaunuolis. Ne tik dėl ekonominės krizės, bet taip pat dėl tradicinių šeimos ryšių susilpnėjimo ženkliai padaugėjo visiškai marginalizuotų žmonių, priverstų prašyti išmaldos.

„Aš esu Europa, mes esame Europa“. Tai ne tik šūkis, bet pirmiausia sambūvio, dalijimosi, solidarumo idėja, kurią kitados paskelbė suvienytos Europos tėvai steigėjai ir kuriai šiandien rimtą grėsmę kelia dabartinė krizė.

Vis dėlto, nors ir lėtai, Europa sureagavo į krizę, į kovą su ją metė savo geriausias pajėgas, sukūrė jai užtvaras, nors galbūt per daug pasitikint vien ekonominių priemonių veiksmingumu ir nepakankamai atsižvelgiant į krizės socialines pasekmes, jų įtaką konkretiems žmonėms. Nes juk auga nelygybė, ekonominė krizė ima virsti pasitikėjimo krize, kyla grėsmė, kad piliečiai visiškai nusigręš nuo institucijų. Tuo pačiu ima ryškėti ir dar didesnis pavojus – kad žlugs europietiškoji socialine sistema, siekusi tapti pavyzdžiu visam pasauliui.

Kur dingo pagrindinės teisės? Kur dalijimasis ir solidarumas? Kas laukia Europos? Beveik visi analitikai mato tik ekonomikos rodiklius. Nors antra vertus, kuriami ir „mikrokredito“ projektai, kuriais siekiama finansuoti mažas iniciatyvas, kai kur ima plisti barteriniai mainai. Jų pastaruoju metu pastebėta ne tik Graikijoje, bet ir tokiose šalyse kaip Ispanija, Italija, Slovakija, taip pat ir Prancūzija.

Europos šalių vyskupai ir jų atstovus burianti COMECE pasisakydami apie europietiško socialinio rinkos ekonomikos modelio krizę siūlo daugiau dėmesio skirti pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugai, nes ši krizė nėra vien ekonominė, bet taip pat etinė ir socialinė, o tuo pačiu ir antropologinė. Neįmanomas dialogas su pasauliu naudojant vien ekonominius argumentus. Būtina kalbėtis ir apie problemų socialines bei kultūrines prielaidas ir aplinkybes. Solidarumo šaknys persipynusios su krikščioniškomis šaknimis. Tik deja išsiblaškiusi Europa jų nelaisto ir joms gresia mirtis.

O, kad europiečiai išgirstų žinią, kurią skelbia enciklika „Caritas ir Veritate“! Joje Benediktas XVI žiūri toliau negu siekia mūsų žvilgsnis ir sako, kad tiesos reikia ieškoti meilės „ekonomijoje“ ir kad meilė, savo ruožtu, turi būti suprantama, taikoma praktikoje ir vertinama tiesos šviesoje. Meilė tiesoje! Nuo šito reikia pradėti, kad ir vėl galėtume išdidžiai sakyti: mes esame europiečiai.

Salvatore Sabatino / Vatikano radijas