Per Kristaus apsireiškimo – Trijų Karalių iškilmę – Alytuje surengta tradicinė Vilkaviškio
vyskupijos šeimų šventė „Šeima – tikėjimo vartai“. Įvairaus amžiaus šeimos kaip atstovai
iš visų vyskupijos dekanatų parapijų pirmiausia susitiko maldos sukauptyje Alytaus
šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Šv. Mišioms vadovavęs Vilkaviškio vyskupas ordinaras
Rimantas Norvila įžanginiu žodžiu pasidžiaugė susirinkusiųjų gausa, kas liudija ir
šeimų bendrystę su Viešpačiu.
VDU kapeliono kun. Algio Akelaičio homilijos
įžvalgos besiklausiusių mintis nuvedė į gilesnę pašaukimo gyventi šeimoje esmę. Prieš
Aukos liturgiją vyskupijos šeimos centro veiklos kuratorius teol. dr. Žydrūnas Kulpys
pakvietė bažnyčioje esančias sutuoktinių poras atnaujinti santuokos pažadus.
Pasibaigus
šv. Mišioms, po vyskupo palaiminimo, sveikinimus išsakė šv. Angelų Sargų parapijos
atstovai, pasipuošę Trijų Karalių apranga ir su giesmėmis bei jaunaisiais savanoriais
visus nulydėjo į Alytaus miesto teatrą.
Erdviose patalpose šventės svečiai
neužtruko prie registracijos stalelių, galėjo pigiau įsigyti katalikiškų knygų, kitos
literatūros ir pasisotino rūpestingai paruoštais karštais valgiais, saldumynais bei
vaisiais. Vaišių užteko visiems, nors svečių susirinkę buvo išties nemažai – apie
šešis šimtus.
Į po valandėlės prasidėjusią popietės programą atskirai rinkosi
suaugusieji ir vaikai pagal amžiaus grupes. Mažesniesiems buvo parodytas Alytaus miesto
teatro spektaklis pagal Sigutę Ach „Ambrozijus ir kiti“. Vaikų grupeles turininga
programa užėmė Šventosios Šeimos kongregacijos seserys Daiva ir Fausta bei Gudynų
šeima su savanoriais iš Bagotosios parapijos.
Šventosios Šeimos paveikslu,
Katekizmo knyga ir degančia žvake papuošta scena salėje pasilikusiems tėvams ir seneliams
buvo kaip nuoroda į šios šventės temą.
Puikias ir įtaigias gilinimosi į savo
tikėjimą pamokas, kaip svarbu pasitikėti Dievu ir remtis į jį kasdienine bendra malda
padovanojo Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius mons. Žydrūnas Vabuolas,
Kybartų Eucharistino Išganytojo parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas. Patirtį ir
savo išgyvenimus liudijo šeimos: keturis vaikus auginantys sutuoktiniai Renata ir
Andrius Markevičiai iš Kauno, septynmečio sūnaus Benedikto tėvai Daiva ir Marius Vilkiai
iš Marijampolės. Savąja patirtimi apie maldos galią ieškant „antrosios pusės“ nuoširdžiai
pasidalijo jauna sutuoktinių marijampoliečių Dianos ir Evaldo Pukelių šeima. Juodu
buvo ir oficialiosios renginio dalies vedėjai.
Alytaus miesto meras Jurgis
Krasnickas susirinkusius pasveikino ir kaip pareigūnas, ir kaip keturių vaikų tėvas.
Pradžioje
plastinio šokiu širdies gelmes palietė Jotvingių gimnazijos dramos studijos „Taškas“
jaunuoliai, o pabaigoje visus išjudino nuotaikingu muzikavimu daugelio konkursų ir
festivalių dalyvis, Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių jaunimo ansamblis „Tarškutis“
(vadovai Rima ir Leonidas Moisejenkai).
Kalbėję Vilkaviškio vyskupijos kancleris,
šeimos centrų kuratorius kun. Ž. Kulpys, Alytaus dekanato dekanas g. kan. Arūnas Užupis
bei Vilkaviškio vyskupijos šeimos centro vadovė Lina Braukylienė dėkojo gausiam rėmėjų
būriui, be kurio ši šventė būtų buvusi neįmanoma, taip pat pamaldose dalyvavusiems
už paliktą auką šiam renginiui paremti.
Padėkos nusipelnė ir nematerialioji
pagalba, tai yra be galo nuoširdus daugelio žmonių supratimas ir susitelkimas rengiant
šį svarbų vyskupijos renginį.
Kiekviena šeima dovanų į savo namus gavo parsinešti
paskutinį praėjusių metų „Saleziečių žinių“ numerį, kurio moto – 365 dienos tikėjimui
– su išspausdintu 2013 metų kalendoriumi ir atitinkamais tekstais, į kuriuos bus galima
gilintis ypač šiais, Tikėjimo metais.
Vilkaviškio vyskupijos šeimos centro
iniciatyva vasarą šeimos pakviečiamos į įvairias stovyklas. Tačiau šią prieš dešimt
metų gimusią idėją – metus pradėti bendra maldos ir pasidalijimo švente - L. Braukylienė
įvardijo svarbiausia: „Kaip vasarą pasaulio šeimos vyko į Milaną susitikti su popiežiumi
Benediktu XVI, taip mes, vyskupijos šeimos, vienijamės su savo ganytoju“.
Į
namus šeimos skirstėsi po vyskupo Rimanto Norvilos palaiminimo ir nešdamosi ganytojo
apibendrintas šią dieną skambėjusių prelegentų mintis su dar pridėtu tėvišku prašymu
ir pamokymu: daugiau tarpusavio įsiklausymo, daugiau atlaidumo; nebijoti Dievo dovanoti
ir kitiems, esantiems už šeimos ribų; daugiau drąsos liudijant savo tikėjimą Viešpačiu
ir jo teikiamomis malonėmis.
Suvalkietiškai pajuokaujant apie renginio naudą,
galima drąsiai teigti, kad tokia šeimų šventė keleriopai vertinga.
Visų pirma,
– tos pačios šeimos iš vyskupijos parapijų susitiko (ir ne pirmą kartą), kad pasigėrėtų
vieni kitais. Antra, – išgirdo iš dvasininkų teologines įžvalgas apie tai, kaip tikėjimas
šeimoms suteikia naują prasmę, o santuokos pagrindas meilė skatina sutuoktiniams vienas
antrą priimti kaip Dievo dovaną. Bet to per maža. Sutuoktinių pašaukimas yra kur kas
atsakingesnis - jie pašaukti vienas kitam dovanoti Dievą, tikėjimą, vesti vienas kitą
pas Dievą, vienas kitam padėti užmegzti ryšį su Dievu ir vienas kitą per gyvenimą
lydėti su kasdienine malda. Trečia, – į ne vieną širdį iš tikėjimą liudijusių porų
lūpų kaip garstyčios grūdelis nusėdo viltis ar pasvarstymas: “O gal ir man, mums,
atsidūrus gyvenimiškos situacijos aklavietėje padėtų malda, kurios šiandien dar nesame
pribrendę praktikuoti savo kasdienybėje?“ Panašiai kaip išminčiai iš Rytų, vyskupijos
šeimos, sutikę Viešpatį maldoje, atsigaivinę dvasiškai ir pasidžiaugę bendryste, pasuko
namo prie savo darbų.