Trys Karaliai ir Kelno katedra

Sekmadienį, sausio 6 d., Bažnyčios liturgijoje bus švenčiamas Viešpaties Apsireiškimas, paprastai vadinamas Trijų Karalių švente. Šia proga piligrimų ir turistų dėmesį patraukia didinga Kelno katedra, o ypač didžiausia jos įžymybė – Trijų Karalių relikvijorius. Tai vienas garsiausių auksakalystės šedevrų – 220 cm ilgio, 110 cm pločio ir 150 cm aukščio urna – sarkofagas, savo forma primenanti trinavės bažnyčios pastatą – kaip teigia tradicija, viduje sauganti gimusį Jėzų Betliejuje aplankiusių trijų išminčių iš rytų šalies relikvijas.

Apie Tris Karalius žinome nedaug. Evangelistas Matas pasakoja apie išminčius iš Rytų šalies, atvykusius aplankyti Betliejuje gimusio Jėzaus ir jam padovanojusius aukso, smilkalų ir miros. Ilgainiui krikščioniškoji tradicija šiuos tris lankytojus ėmė vadinti karaliais. Dar vėlesnėje tradicijoje atsirado ir jų vardai – Kasparas, Melchioras ir Baltazaras. Pasak padavimo, Trijų Karalių relikvijas iš Palestinos pargabenusi imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena. Vėliau jos buvo saugomos Milane. Į Vokietiją kaip karo grobis jos patekusios dvyliktajame amžiuje. Iš imperatoriaus Frydricho I Barbarosos kariuomenės užmito Milano į Kelną relikvijas pergabenęs imperatoriaus dvariškis Reinaldas Daselietis 1164 m. Iš pradžių relikvijos buvo laikomos senojoje, Karolio Didžiojo statydintoje Kelno katedroje. Tačiau pradėjus į Kelną keliauti gausiems maldininkams, buvo pradėta statyti naują katedrą. Sakoma, kad lankyti Trijų Karalių relikvijų keliaujančių maldininkų srautai buvo tokie dideli, kad Kelno miestas tapo svarbiu piligrimysčių centru, tokiu garsiu kaip Jeruzalė, Roma ar Santiago de Compostela. 1248 m. arkivyskupas Konradas von Hochstaden padėjo kertinį akmenį naujos, dabartinės Kelno katedros statybai. Ji turėjo tapti Trims Karaliams skirtu didingu akmens relikvijoriumi. (Vatikano radijas)