Sausio 1 d. minėtos Švč. M. Marijos Dievo Gimdytojos iškilmės proga, Šventojo Sosto
Kunigų kongregacijos prefektas kardinolas Mauro Piacenza paskelbė laišką, antrašte
„Causa nostrae letitiae“ – „Mūsų linksmybės priežastis“, adresuotą visoms kunigų ir
seminaristų motinoms.
Krikščionys nuo pat pradžių nepaprastai gerbia Švenčiausiąją
Mergelę ir joje kontempliuoja mūsų tikriausio džiaugsmo priežastį, nes tai ji pagimdė
pasauliui Vyriausiąjį ir Amžinąjį Kunigą, pasaulio Gelbėtoją Jėzų Kristų. Jis, žmogumi
tapęs Dievas, atėjo pas žmogų, pakėlė jį iš nuodėmės ir davė jam amžiną gyvenimą,
savo paties gyvenimą. Labai svarbus vaidmuo šiame slėpinyje teko Mergelei Marijai.
Tapdama Dievo Motina, ji mums tapo Dangaus vartais ir Mūsų linksmybės priežastimi.
Panašiai,
su nepaprastu dėkingumu, Bažnyčia žiūri ir į motinas visų kunigų ir tų, kurie atsiliepdami
į pašaukimą, pradėjo pasirengimo kunigystei kelią. Į jas, jų motinas, šiandien aš
su dideliu džiaugsmu kreipiuosi, - rašo kardinolas.
Sūnūs, kuriuos jos pagimdė
ir išauklėjo, nuo pat pradžių buvo pašaukti šiai nepaprastai tarnystei, nuo amžinybės
jie buvo išrinkti būti Kristaus mylimais bičiuliais, Jo buvimo pasaulyje įrankiais.
Kunigystės sakramento galia kunigas visiškai panardinamas Kristuje, per kunigą pats
Kristus yra ir veikia tarp žmonių. Šis slėpinys toks nepaprastai kilnus, kad kunigas
netgi vadinamas „alter Christus“, „kitu Kristumi“. Jo varganą žmogiškumą Šventoji
Dvasia iškelia į vienybės su Kristumi aukštumas. Kai kunigas moko Bažnyčios tikėjimo,
per jį Kristus kalba Dievo tautai. Kai kunigas vadovauja jam patikėtiems tikintiesiems,
per jį Kristus gano savo kaimenę. Kai kunigas švenčia sakramentus ir ypač Eucharistiją,
per jį pats Kristus vykdo išganymo darbą ir realiai yra pasaulyje.
Pašaukimas
į kunigystę paprastai subrandinamas šeimoje, - pastebi kardinolas Mauro Piacenza.
Šeima, tėvų meilė, vaiko auklėjimas yra ta vaisinga dirva, kuri maitina pašauktojo
apsisprendimą priimti Dievo valią. Tuo pat metu sūnaus pašaukimas į kunigystę yra
neparasta malonė šeimai, yra žmogiškai nepaaiškinama naujiena, skatinanti atsivertimą.
Kunigystės
sakramentas suteikia kunigui dvasinės tėvystės pašaukimą Dievo tautos narių atžvilgiu.
Tad ir kunigo motina, panašiai kaip Kristaus Motina Marija, yra „savo sūnaus dukra“.
Ši tėvystė, kiekvienam kunigui suteikiama visos Dievo tautos labui, turi būti nuolatos
palaikoma ir palydima malda, kad kunigui nepristigtų jėgų visą gyvenimą ištikimai
sekti Kristumi. Toks palaikymas, visada buvęs reikalingas, ypač svarbus šiandien
ir ypač sekuliarizuotame Vakarų pasaulyje, kuriam reikia naujai ir radikaliai skelbti
Kristų. Šia prasme, kunigų ir seminaristų mamos yra tarsi „kariuomenė“ galinga užtarimo
malda lydinti Bažnyčios ganytojų misiją.
Baigdamas laišką kardinolas Piacenza
primena ir iš naujo kartoja neseniai švenčiant Kunigų metus visoje Bažnyčioje paskelbtą
raginimą kunigų motinoms, taip pat visoms moterims, pasaulietėms ir vienuolėms, dvasiškai
įsūnyti po kunigą ir nuolatine malda lydėti jo misiją. Tokia malda, savo kančių ir
sunkumų, o taip pat ir džiaugsmų aukojimas už kunigus, už jų ištikimybę ir šventumą,
yra labai kilnus būdas dalyvauti Šventosios Bažnyčios motiniškoje misijoje – Bažnyčios
motinystėje, kurios pirmavaizdis ir viršūnė yra Švenčiausiosios Mergelės Marijos dieviškoji
motinystė. (Vatikano radijas)