Katalikų Bažnyčios katekizmas (8). Šventasis Raštas

Dieviškasis Apreiškimas perduodamas Tradicija ir Šventuoju Raštu. Šiedu būdai – kaip aiškina Katekizmas – „yra glaudžiai tarp savęs susiję ir bendrauja tarpusavyje“ (80). Biblija Bažnyčiai yra svarbiausia tikėjimo norma. Šventasis Raštas yra ne tik labai gilaus religinio turinio knyga, bet kad ji parašyta paties Dievo įkvėpimu. Dėl to viskas, ką Biblija sako apie mūsų išganymą, yra tikra. Tai reiškia, kad bibliniuose tekstuose gali būti geografinių ar istorinių netikslumų, kuriuos lėmė juos rašiusių žmonių netobulumas, tačiau Dievo tiesa apreikšta dėl mūsų išganymo yra be klaidų.

Šventajame Rašte randame tikrą Dievo Žodį, užrašytą žmogaus kalba. „Vis dėlto - skaitome Katekizme - krikščionių tikėjimas nėra «knygos religija»“ (108). Naujasis Testamentas nenukrito iš dangaus, bet yra pirmųjų krikščionių bendruomenių skelbimo vaisius. Dėl to Šventieji Raštai turi būti skaitomi ir interpretuojami gyvoje visos Bažnyčios Tradicijoje. Žinoma, ši taisyklė nedraudžia skaityti Šventąjį Raštą individualiai. Priešingai – esame raginami nuolat tai daryti. Mūsų asmeninis supratimas turi būti nuolatos gretinamas su Bažnyčios mokymu. Skaitydami įvairias Biblijos dalis turime atsiminti, kad visko centre yra Jėzus. Jo mirtis ir prisikėlimas yra raktas visos Biblijos interpretavimui.

Tad skaitykime Šventąjį Raštą individualiai ir su visa Bažnyčia, atrasdami daugybę jame slypinčių prasmių. Skatindamas skaityti, Katekizmas primena garsiuosius šv. Jeronimo žodžius: „Nepažinti Šventojo Rašto – tai nepažinti Kristaus“ (133).

(Dariusz Kowalczyk SJ / Vatikano radijas)