2012-12-14 16:11:58

“Palaiminti taikdariai“. Paskelbta Popiežiaus žinia būsimai Pasaulinei taikos dienai.


Penktadienio rytą Šventojo Sosto spaudos salėje pristatyta popiežiaus Benedikto XVI žinia būsimosios, kasmet sausio 1-ąją minimos, Pasaulinės taikos dienos proga. Spaudos konferencijoje dalyvavusiems Vatikane akredituotiems žurnalistams dokumentą pristatė Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Peter Turkson su bendradarbiais.

Popiežiaus žinios tema „Palaimint taikdariai“ – vienas iš Kalno pamokslo palaiminimų. Dokumentas susideda iš septynių neilgų skyrių. Pirmajame, įvesdamas į būsimai Pasaulinei taikos dienai siūlomą tematiką, Popiežius pažymi, kad minime Vatikano II Susirinkimo penkiasdešimtąsias metines, o svarbiausias Susirinkimo tikslas buvo Bažnyčios misijos ir krikščionių veikimo žmonijos istorijoje stiprinimas. Taikos saugojimas ir ugdymas yra vienas svarbiausių šitaip suprantamo krikščioniškojo veikimo aspektų.

Antrajame ir trečiajame skyriuose komentuodamas pačią tema, kuri kaip sakyta, yra vienas Kristaus kalno pamokslo palaiminimų: „Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5,9), Benediktas XVI aiškina, kad Kristaus palaiminimai nėra tik moraliniai patarimai. Palaiminimai tai išsipildymas pažadų, skirtų tiems, kas gyvenime vadovaujasi tiesa, teisingumu ir meile. Taika yra Dievo dovana ir kartu žmogaus pastangų rezultatas. Dėl to reikia vadovautis tokia humaniškumo samprata, kuri būtų atvirta transcendencijai, kuri nesiremtų nei kraštutiniu subjektyvizmu ir pragmatizmu, nei įsivaizduojama visiška moraline autonomija, nepripažįstančia prigimtinio moralinio įstatymo. Benediktas XVI sako, kad taika yra esmiškai susijusi su visu žmogumi, su visais buvimo žmogumi ir žmogaus veikimo aspektais, o tai kartu reiškia, kad esama labai glaudaus ryšio tarp žmogaus buvimo taikoje su Dievu, su savimi pačiu, su savo artimu ir su visa kūrinija. Popiežiaus dokumente primenama, kad šį aspektą buvo iškėlęs palaimintasis popiežius Jonas XXIII savo enciklikoje „Pacem in Terris“, kurios paskelbimo penkiasdešimtosios metinės sukaks ateinančiais 2013 metais.

Benedikto XVI žinios būsimai Pasaulinei taikos dienai ketvirtajame ir penktajame skyriuose kalbama apie taikos ir bendro gėrio kūrimo asmeninius, bendruomeninius ir transcendentinius aspektus. Kalbėdamas apie taikos ugdymo asmenį aspektą, Popiežius pabrėžia, kad svarbi taikos prielaida ir tuo pačiu taikdarystės forma yra nedviprasmiškas reikalavimas, kad žmogaus gyvybė būtų gerbiama nuo prasidėjimo akimirkos iki natūralios mirties. Taip pat ir natūrali vyro ir moters santuokos struktūra turi būti pripažįstama ir ginama nuo bandymų ją teisiškai sulyginti su radikaliai skirtingomis sąjungomis, kurios iš tiesų tik kenkia stabilumui, nepaisydamos svarbiausių šeimos savybių ir jos socialinio vaidmens. Šitie principai glūdi žmogaus prigimtyje ir protas juos nesunkiai atpažįsta, dėl to jie universalūs ir vienodai galiojantys visiems žmonėms. Taikos ugdymo transcendentiniams aspektams priklauso reikalavimas, kad būtų gerbiama žmogaus laisvė, o visų pirma sąžinės ir religijos laisvė. Šiai sferai Popiežius priskiria būtinumą be jokių trukdymų ugdyti jaunąją kartą, liudyti artimo meilę, burtis į visuomenines organizacijas. Galiausiai bendruomeninei taikos kūrimo dimensijai priklauso žmogaus socialinių teisių ir pareigų sfera, politinis ir ekonominis gyvenimas. Paminėjęs dabartinę finansinę ir ekonominę krizę, Popiežius atkreipia dėmesį į dėl pastarosios akcentavimo į tolimesnį planą nustumtą kitą krizę, kuri yra kur kas rimtesnė ir kelia didžiausią pavojų pasaulio taika. Tai badas ir pagrindinių pragyvenimo priemonių stoka. Jei žmonija sugebės įveikti šitą krizę, bus panaikinta viena didžiausių grėsmių pasaulio taikai.

Šeštajame ir septintajame savo dokumento skyriuose Popiežius dar sugrįžta prie ugdymo temos, kuriai, beje, buvo skyręs ir visą savo žinią praėjusių metų Pasaulinės taikos dienos proga („Mokyti jaunimą teisingumo ir taikos“). Benediktas XVI primena visų pirma tėvų teisę ir pareigą suteikti vaikams moralinį ir religinį auklėjimą, suteikti jaunimui tvirtus antropologinius ir etinius pamatus, būtinus savarankiškam atsakingam gyvenimui. Šventasis Tėvas kalba ir apie visos Bažnyčios mastu švenčiamus tikėjimo metus, apie jų primenamą pareigą perduoti tikėjimą, apie atsivertimą į Kristų, kuris tuo pačiu reiškia ir žmogaus moralinį bei dvasinį atgimimą. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.