“Palaiminti taikdariai“. Paskelbta Popiežiaus žinia būsimai Pasaulinei taikos dienai.
Penktadienio rytą Šventojo Sosto spaudos salėje pristatyta popiežiaus Benedikto XVI
žinia būsimosios, kasmet sausio 1-ąją minimos, Pasaulinės taikos dienos proga. Spaudos
konferencijoje dalyvavusiems Vatikane akredituotiems žurnalistams dokumentą pristatė
Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Peter Turkson su
bendradarbiais.
Popiežiaus žinios tema „Palaimint taikdariai“ – vienas iš Kalno
pamokslo palaiminimų. Dokumentas susideda iš septynių neilgų skyrių. Pirmajame, įvesdamas
į būsimai Pasaulinei taikos dienai siūlomą tematiką, Popiežius pažymi, kad minime
Vatikano II Susirinkimo penkiasdešimtąsias metines, o svarbiausias Susirinkimo tikslas
buvo Bažnyčios misijos ir krikščionių veikimo žmonijos istorijoje stiprinimas. Taikos
saugojimas ir ugdymas yra vienas svarbiausių šitaip suprantamo krikščioniškojo veikimo
aspektų.
Antrajame ir trečiajame skyriuose komentuodamas pačią tema, kuri kaip
sakyta, yra vienas Kristaus kalno pamokslo palaiminimų: „Palaiminti taikdariai: jie
bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5,9), Benediktas XVI aiškina, kad Kristaus palaiminimai
nėra tik moraliniai patarimai. Palaiminimai tai išsipildymas pažadų, skirtų tiems,
kas gyvenime vadovaujasi tiesa, teisingumu ir meile. Taika yra Dievo dovana ir kartu
žmogaus pastangų rezultatas. Dėl to reikia vadovautis tokia humaniškumo samprata,
kuri būtų atvirta transcendencijai, kuri nesiremtų nei kraštutiniu subjektyvizmu ir
pragmatizmu, nei įsivaizduojama visiška moraline autonomija, nepripažįstančia prigimtinio
moralinio įstatymo. Benediktas XVI sako, kad taika yra esmiškai susijusi su visu žmogumi,
su visais buvimo žmogumi ir žmogaus veikimo aspektais, o tai kartu reiškia, kad esama
labai glaudaus ryšio tarp žmogaus buvimo taikoje su Dievu, su savimi pačiu, su savo
artimu ir su visa kūrinija. Popiežiaus dokumente primenama, kad šį aspektą buvo iškėlęs
palaimintasis popiežius Jonas XXIII savo enciklikoje „Pacem in Terris“, kurios paskelbimo
penkiasdešimtosios metinės sukaks ateinančiais 2013 metais.
Benedikto XVI žinios
būsimai Pasaulinei taikos dienai ketvirtajame ir penktajame skyriuose kalbama apie
taikos ir bendro gėrio kūrimo asmeninius, bendruomeninius ir transcendentinius aspektus.
Kalbėdamas apie taikos ugdymo asmenį aspektą, Popiežius pabrėžia, kad svarbi taikos
prielaida ir tuo pačiu taikdarystės forma yra nedviprasmiškas reikalavimas, kad žmogaus
gyvybė būtų gerbiama nuo prasidėjimo akimirkos iki natūralios mirties. Taip pat ir
natūrali vyro ir moters santuokos struktūra turi būti pripažįstama ir ginama nuo bandymų
ją teisiškai sulyginti su radikaliai skirtingomis sąjungomis, kurios iš tiesų tik
kenkia stabilumui, nepaisydamos svarbiausių šeimos savybių ir jos socialinio vaidmens.
Šitie principai glūdi žmogaus prigimtyje ir protas juos nesunkiai atpažįsta, dėl to
jie universalūs ir vienodai galiojantys visiems žmonėms. Taikos ugdymo transcendentiniams
aspektams priklauso reikalavimas, kad būtų gerbiama žmogaus laisvė, o visų pirma sąžinės
ir religijos laisvė. Šiai sferai Popiežius priskiria būtinumą be jokių trukdymų ugdyti
jaunąją kartą, liudyti artimo meilę, burtis į visuomenines organizacijas. Galiausiai
bendruomeninei taikos kūrimo dimensijai priklauso žmogaus socialinių teisių ir pareigų
sfera, politinis ir ekonominis gyvenimas. Paminėjęs dabartinę finansinę ir ekonominę
krizę, Popiežius atkreipia dėmesį į dėl pastarosios akcentavimo į tolimesnį planą
nustumtą kitą krizę, kuri yra kur kas rimtesnė ir kelia didžiausią pavojų pasaulio
taika. Tai badas ir pagrindinių pragyvenimo priemonių stoka. Jei žmonija sugebės įveikti
šitą krizę, bus panaikinta viena didžiausių grėsmių pasaulio taikai.
Šeštajame
ir septintajame savo dokumento skyriuose Popiežius dar sugrįžta prie ugdymo temos,
kuriai, beje, buvo skyręs ir visą savo žinią praėjusių metų Pasaulinės taikos dienos
proga („Mokyti jaunimą teisingumo ir taikos“). Benediktas XVI primena visų pirma tėvų
teisę ir pareigą suteikti vaikams moralinį ir religinį auklėjimą, suteikti jaunimui
tvirtus antropologinius ir etinius pamatus, būtinus savarankiškam atsakingam gyvenimui.
Šventasis Tėvas kalba ir apie visos Bažnyčios mastu švenčiamus tikėjimo metus, apie
jų primenamą pareigą perduoti tikėjimą, apie atsivertimą į Kristų, kuris tuo pačiu
reiškia ir žmogaus moralinį bei dvasinį atgimimą. (Vatikano radijas)