Susirinkimas Vatikano radijo archyve. Komentaras po pirmosios sesijos uždarymo.

Praėjus keturioms dienoms nuo Vatikano II Susirinkimo pirmosios sesijos uždarymo Vatikano radijo laidoje buvo perduota mons. Klemenso Razmino apžvalga, kuri, panašiai kaip ir kai kurie kiti tuo metu radijui jo rašyti tekstai, buvo pasiųsta ir Kanados lietuvių savaitraščiui „Tėviškės žiburiai“.

Iš 1962 m. gruodžio 12 d. Vatikano radijo laidos:

Saugioje Marijos globoje, pirmoji Susirinkimo darbų sesija, po dviejų mėnesių sėkmingo darbo buvo iškilmingai baigta. Aišku, dar per anksti vertinti Santarybos veiklą, bet, viso pasaulio vyskupams besiskirstant į savo nuolatinio gyvenimo kraštus, leistina bent mesti žvilgsnį į Santarybos kelią.

Ką veikė 2500 katalikų vyskupų susirinkę Vatikane? [...] Nuo š.m. spalio 11 d. Susirinkimo atidarymo iki gruodžio 8 d. įvyko 36 visuotiniai darbo posėdžiai, taip vad. „congregationes generales“, ir du iškilmingi – atidarymo ir uždarymo posėdžiai, dalyvaujant pačiam Šventajam Tėvui Jonui XXIII. Kiekvienas darbo posėdis prasidėdavo Šv. Petro bazilikoje iškilmingomis Mišios, kurias laikė įvairių kraštų aukščiausieji ganytojai ne vien tik lotynų apeigomis, bet duodant progos Susirinkimo Tėvams susipažinti ir su kitomis liturgijomis, kaip koptų, maronitų, Bizantijos, slavų ir kitomis apeigomis, kurios yra Bažnyčios leistos tų kraštų tikintiesiems. Tai katalikų Bažnyčios universalumo ir jos apeigų įvairumo žymė. [...]

Visuotiniame Susirinkime darbo posėdžių metų svarstyta ir nagrinėta penki komplektai, vadinamosios schemos, apimančios 1/ katalikų Bažnyčios liturgijos apeigas, 2/ tikėjimo apreiškimo šaltinius, Šventąjį Raštą ir tradiciją, 3/ apie socialinio bendravimo priemones, kaip radiją, televiziją, spaudą ir kita, 4/ apie krikščionių vienybę, 5/ apie pačią Bažnyčią specialiai. Tų klausimų diskusijoje nesitenkinta tik bendrais bruožais paliečiant atskiras temas, bet su didžiausiu atvirumu, kuris taip stebino net kitų Bažnyčių atstovus – stebėtojus, svarstyta pagrindinai kiekvieno klausimo detalės, aptarimai ir keliamų reformų bei pakeitimų projektai. [...]

Kiekviename darbo posėdyje kalbėdavo mažiausiai 20 kalbėtojų, kurių kalbėjimo laikas ribojamas 10 min., nedarant išimčių net aukščiausiems kardinolams. Kalbėtojų tarpe buvo ir Lietuvos vyskupas Vincentas Brizgys, kuris kelis kitus pareiškimus, kad nebūtų pasikartojimų, įteikė sekretoriatui raštu. Tokių pareiškimų raštu kiekviename posėdyje taip pat būdavo arti 20. Iš viso pirmoje Susirinkimo sesijoje kalbėjo virš 600 Tėvų ir tiek pat nuomones pareiškė raštu. Visas tas nuomones suderinti, tenka taip vad. Visuotinio Susirinkimo komisijoms, kurių yra sudaryta 10 su dviem specialiais sekretoriatais. Jų pareiga koordinuoti visus pareiškimus ir formuluoti nutarimus, kurie tik galutinai paruošti pateikiami Visuotinio Susirinkimo balsavimui. Tokių balsavimų šioje pirmoje sesijoje jau įvyko 33, iš kurių didžioji dauguma – 28 – lietė liturginių pakeitimų projektus. [...]

Be abejo, plačiausią žvilgsnį į Vatikano II Susirinkimą turi pats Šventasis Tėvas. Jis gražiai tai išreiškė savo kalboje, pasakytoje uždarant pirmąją sesiją. „Visuotinis Susirinkimas savo tikrovėje yra tikėjimo į Dievą, paklusnumo Jo įstatymams ir nuoširdaus ryžto pareiškimas, prisitaikant Atpirkimo planui [...]. Pirmoji sesija – tai lėta, rimta ir iškilminga įžanga į didįjį Visuotinio Susirinkimo darbą, valingas nusiteikimas eiti į pačią širdį ir Viešpaties norėtų planų esmę“. Baigdamas savo kalbą Šventasis Tėvas pažymėjo, kad dar daug darbų yra prieš akis, tačiau gera pradžia teikia geriausių vilčių numatomiems vaisiams. „Tuomet tikrai bus naujos Sekminės, kurios išskleis žiedus tiek pačios Bažnyčios vidiniame turtingume, tiek motiniškame jos plėtojimesi visose žmogiškojo veikimo srityse; bus naujas Kristaus Karalystės žygis pirmyn pasaulyje, vis kilnesniu ir labiau įtikinančiu būdu skelbiant džiaugsmingą atpirkimo naujieną, šviesiomis spalvomis pristatant Dievo pirmenybę, žmonių brolybę meilėje, žadėtąją ramybę žemėje geros valios žmonėms, pilnai suderinant su dieviškąja valia“.

Kad tai įvyktų, Šventasis Tėvas ir Bažnyčia laukia iš kiekvieno tikinčiojo ne tik nuošalaus, nesuinteresuoto stebėjimo, bet aktyvaus dėmesio ir uolaus prisidėjimo malda ir gerais darbais, prašant Aukščiausiojo palaimos visiems Visuotinio Susirinkimo darbams!