Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris
vadinasi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų;
o mergelės vardas buvo Marija. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji!
Viešpats su tavimi!“ Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia
toks sveikinimas. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!
Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis
ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis
viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo“. Marija paklausė
angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia
nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo
kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo
sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui
nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man,
kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė. (Lk 1,26-38)
NEBIJOKITE,
Mons. Adolfas Grušas
Advento metu
Bažnyčia savo liturgijoje išmintingai kviečia stabtelėti ir atsikvėpti Marijos artumoje.
Ji, lauktoji Dievo Motina, kuri tapo taip pat ir visų mūsų dangiškąja Motina, yra
pavyzdžiu visiems Kristaus sekėjams, laukiantiems Mokytojo atėjimo, vadinasi, ir mums.
Tiesa, kartais mūsų elgesys lyg ir neduoda pagrindo manyti, kad mes tuo laukimu gyventume…
Nekaltai
Pradėtosios iškilmė yra galingas paraginimas savo mintis nukreipti į Dievo malonę,
veikiančią žmogaus gyvenime. Be tokios malonės visos mūsų pastangos gali pasirodyti
tuščios, nes Dievas viską mato ir vertina ne žmogaus akimis.
Marija sugebėjo
priimti Mesijo Motinos pašaukimą, ne todėl kad būtų buvusi labai garsi, turinti didelių
nuopelnų žymi to meto dama, bet todėl, kad jai buvo skirta vieta Dievo meilės plane.
Juk ir angelas pasveikino ją, kaip „malonės pilną“, o ne kaip „nuopelnų kupiną“. Šių
įvykių centre yra Dievo malonė, kuri duodama veltui, kaip nepaprasta dovana, kuriai
„viskas yra įmanoma“.
Tokia dovana kelia nuostabą. Tai meilės sumanymas, kurio
mes negalime įvertinti, naudodamiesi žmonių sumanytomis taisyklėmis, įstatymais ar
mūsų įprastais vertinimo kriterijais. Dievas pasirenka mažai kam žinomą Nazareto miestelį,
o ne milžinišką ir turtingą šalies sostinę, renkasi mažąją Mariją, o ne turtingo žemvaldžio
dukrą, Jam tinka dailidė Juozapas, o ne garsus verslininkas.
Ši logika, kaip
raudonas siūlas eina per visą Šventąjį Raštą. Dievo siunčiamas pašaukimas pranoksta
lūkesčius ir tam neįmanoma pasiruošti iš anksto. Dievo Žodis išrinktuosius palydi
savo malonės galia.
Čia vertėtų prisiminti, kad ir mumyse veikia švelni Dievo
Gailestingumo galybė, taip pat ir mumyse įmanomas pasikeitimo ir atsinaujinimo stebuklas.
Mes nesame pasmerkti kęsti savo klaidas, nesame uždaryti savo menkume. Dievo malonė,
jei tik mes tai leidžiame, veda mus į naujus, daug žadančius kelius.
Šis sustojimas
prie Marijos kojų mums primena, kad Dievo akivaizdoje neprivalome būti geriausi, nuostabiausi,
užimti vadovaujančias pareigas. Viena yra tikra: bent jau Dievo akivaizdoje neturi
vertės nei kredito kortelės, nei mokslo laipsniai, nei įtakingi draugai. Stojus prieš
Jį svarbu yra kas kita: meilė, nusižeminimas, o svarbiausia – pasirengimas leisti
Jam sukurti mumyse naują kūrinį, taip, kaip tai sugebėjo padaryti Marija. Ji mums
šiandien primena, koks yra svarbus paklusnumas Dievo Žodžiui, įgalinantis pasiduoti
Jam, palikti tai, ko paprastai esame taip tvirtai įsitvėrę, ir leistis nešamam Šventosios
Dvasios įkvėpimo… gyventi tuo, jausti Dievo malonę…
Marijos pavyzdys yra labai
galingas vaistas, kurio pagalba įmanoma kovoti prieš savo krikščioniškąjį nerangumą.
„Nebijok“,-
sako angelas Marijai, o per ją ir mums visiems. Nebijok be jokių išankstinių reikalavimų
atleisti tiems, kurie taip to laukia. Nebijok meile atsiliepti į abejingumą. Nebijok
pradėti vis iš naujo, nes nesi sutapatinamas su savo klaidomis. Nebijok pasakyti „taip“
tam, kuris tave myli ir tavęs laukia. Nebijok, nes Viešpats yra su tavimi ir niekas
tavęs neišplėš iš Jo rankos…