Susirinkimas Vatikano radijo archyve. „Vatikano II Susirinkimo darbų fronte“.

1962 m. lapkričio 18 d. laidoje Vatikano radijas perdavė lietuviškųjų laidų redakcijos bendradarbio mons. Klemenso Razmino apžvalgą, pavadintą „Vatikano II Susirinkimo darbų fronte“, kuri buvo pasiųsta taip pat ir Kanadoje leidžiamam lietuvių laikraščiui „Tėviškės žiburiai“:

„Po iškilmingo atidarymo Vatikano II Susirinkimas jau mėnuo kaip pasinėrė tiesioginiame darbe. Visu uolumu virš dviejų tūkstančių pasaulio vyskupų dienos Romoje slenka garsiojoje posėdžių aulėje, Šv. Petro bazilikoje, svarstant ir diskutuojant keliamus klausimus. Posėdžiai, kaip žinoma, vyksta uždarai, be jokios publikos, bet kasdien yra skelbiami oficialūs biuleteniai, kurie informuoja spaudą. Bet tai yra tik trumpi darbų fronto pranešimai, duodantys vaizdą kuria linkme žvelgiama į ateitį. Daugelis tikėjosi, kad greitu laiku bus paskelbta daug naujumų ir sensacijų mėgėjai aštrino plunksną spėliojimais stengdamiesi iškilti pranašų garbėn. Veltui jų viltys. Vatikano II Susirinkimas pajudėjo lėtai, svariu žingsniu, pirmoje eilėje imdamas svarstyti liturginius klausimus. Tai labai plati dirva ir teikia daug medžiagos nagrinėjimams. Laikoma tiesiog Apvaizdos dovana, kad pradžioje nesimesta į spekuliatyvinius įvairių principų aptarimus, bet imtasi praktiško uždavinio pertvarkyti labiausiai su gyvenimu surištus Dievo garbinimo reiškinius [...]“.

Iš 1962 m. lapkričio 19 d. laidos:

„Dvidešimt pirmajame plenumo posėdyje, kuris vyko lapkričio 17 d., balsavimais buvo priimti nutarimai, liečią pirmąjį svarstytą klausimą apie šventąją liturgiją, kurio svarstymai užėmė 15 plenumo posėdžių, nuo spalio 22 iki lapkričio 13 d. Toliau buvo tęsiamos diskusijos liečiančios antrąją svarstomą schemą – apie Apreiškimo šaltinius [...] Buvo diskutuojamas klausimas ar Apreiškimas turi du atskirus šaltinius – Šventąjį Raštą ir Tradiciją, ar tiktai vieną, bet dviem skirtingom išraiškom“.

Iš 1962 m. lapkričio 22 d. laidos:

„Šiandieninės, dvidešimt ketvirtosios Susirinkimo plenumo sesijos metu buvo perskaitytas popiežiaus Jono XXIII patvarkymas, kuriuo jis, atsižvelgdamas į daugumos vyskupų nuomonę, paskyrė specialią komisiją, kuri turės paruošti Apreiškimo šaltinius liečiančią naują schemą. Taigi tą klausimą atidėjo vėlesniam laikui, o visuotinis Susirinkimas ėmė svarstyti kitą klausimą, būtent, apie kiną, televiziją ir spektaklius“.

Iš 1962 m. lapkričio 26 d. laidos:

„Susirinkimo tėvai pabrėžė socialinio bendravimo priemonių svarbą Evangelijos skelbimui ir žmogaus vertės bei socialinio teisingumo kėlimui. Kylant naujam pasauliui – buvo pasakyta – labai svarbu, kad socialinio bendravimo priemonės, iš esmės Dievo dovanos, nebūtų panaudotos individualaus ir socialaus gyvenimo pagrindiniams principams griauti ar silpninti. [...] Tėvai ypač pabrėžė reikalą skatinti krikščioniška dvasia persiėmusius pasauliečius, kad visose srityse tinkamai formuotų viešąją nuomonę. Reikia veikti visose modernios technikos ir bendravimo priemonių srityse. Ar jis bus žurnalistas, režisierius, artistas, ar žiūrovas ir skaitytojas, kiekvienas krikščionis turi būti aktyvus. Geriau yra ką nors daryti, negu tuščiai dejuoti dėl negerovių“.

Iš 1962 m. lapkričio 28 d. laidos:

„Atidarytos diskusijos, liečiančios schemą apie Bažnyčios vienybę. Kai kam pageidaujant schemos pavadinimas bus išreikštas kitais žodžiais, būtent apie krikščionių vienybę [...]. Vienybės problema su rytiečiais broliais yra visai kito pobūdžio, negu su protestantais. Daug daugiau pradų yra, kurie jungia katalikų Bažnyčią su atsiskyrusiom Rytų Bažnyčiom, negu skiria“.

Iš 1962 m. gruodžio 3 d. laidos:

„Buvo pradėta svarstyti schema „apie Bažnyčia“, ji turi 11 skyrių. Atskiri skyriai kalba apie Bažnyčios prigimtį ir jos narius, episkopatą, vienuolius, kunigus ir pasauliečius, autoritetą, mokymą, Bažnyčios misijinį uždavinį ir pabaigoje apie ekumenizmą“.

Iš 1962 m. gruodžio 6 d. laidos:

„Imta toliau svarstyti schemą apie Katalikų Bažnyčią, jos vidinę struktūrą ir santvarką, apie veikimo metodus ir apie Bažnyčios mistinį santykį su Kristumi. Visa, ką Bažnyčia daro ir kas ji yra, ji veikia tik kaip nuolat gyvai besireškiančio Kristaus įrankis. [...]

Šiame posėdyje visiems vyskupams buvo įteiktas sąrašas visų klausimų, kurie jau svarstyta ar dar turės būti svarstoma. Pagrindinių temų skaičius suredukuota iki dvidešimties, kurių galutinį formulavimą atliks pagrindinės komisijos, kurios pasiliks Romoje ir po pirmosios Susirinkimo sesijos uždarymo gruodžio 8 d. Po devynių mėnesių pertraukos Susirinkimas toliau svarstys pateiktus klausimus“.