Popiežiaus Motu proprio aiškiau apibrėžia katalikišką karitatyvinę veiklą

Šeštadienį, gruodžio 1 d. buvo paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI potvarkis Motu proprio forma (tai yra paties Popiežiaus, turinčio įstatymų leidimo galią, iniciatyva), kuriuo patikslinama kaip kanonų teisės ir instituciniu požiūriu turėtų būti organizuojami Bažnyčios vardu vykdomi artimo meilės darbai. Oficialus lotyniškas dokumento pavadinimas: „Intima Ecclesiae natura“, lietuviškai galėtų verčiamas: „Gilioji Bažnyčios prigimtis“.

Pirmojoje dokumento pastraipoje, cituodamas savo encikliką „Deus caritas est“, popiežius Benediktas primena, kad gilioji Bažnyčios prigimtis išreiškiama trijų rūšių tarnyste: Dievo žodžio skelbimu (kerygma-martyria), sakramentų šventimu (leiturgia) ir artimo meilės tarnyste (diakonia). Minėtoje enciklikoje Popiežius buvo pastebėjęs, kad nors karitatyvinė misija visur suvokiama kaip laibai svarbi Bažnyčios pašaukimo dalis ir kad visur vyskupai, būdami apaštalų įpėdiniai, puikiai suvokia savo atsakomybę už artimo meilės darbų vykdymą, ši vyskupų atsakomybė nepakankamai atsispindi ir nėra tiksliai apibrėžta Bažnytinės teisės kodekso kanonuose, liečiančiuose vyskupų tarnystę. Dėl to šiuo popiežiaus Benedikto XVI potvarkiu įvedami reikalingi papildymai ir patikslinimai.

Po įvado seka normatyvinė dokumento dalis, kurią sudaro 15 straipsnių. Joje nurodoma, kad karitatyvinės organizacijos, veikiančios Bažnyčios vardu ir išlaikomos tikinčiųjų aukojamomis lėšomis, gali būti steigiamos tik su bažnytinės vyresnybės pritarimu. Taip pat ir apibūdinimas „katalikų“, „katalikiška“ organizacijos pavadinime gali būti naudojamas tik Bažnyčios vyresnybei leidus. Primenama vyskupų pareiga rūpintis, kad vietiniu mastu veikiančios katalikiškos karitatyvinės organizacijos laikytųsi bažnytinės teisės normų, kad būtų gerbiama pinigus jų veiklai aukojančių tikinčiųjų ar fundatorių valia, taip pat, kad šių organizacijų darbuotojai turėtų ne tik jų darbui reikalingą profesinę kompetenciją, bet ir vadovautųsi krikščionišku požiūriu į vykdomą darbą arba bent jį gerbtų. Popiežiaus dokumente taip pat primenama vyskupų pareiga budėti, kad katalikiškos organizacijos nebūtų įveliamos į su Bažnyčios mokymu nesuderinamą veiklą, taip pat, kad nebūtų finansuojamos organizacijų, kurios siekia Bažnyčiai nepriimtinų tikslų. Tai atvejais, kai nustatoma, kad karitatyvinės organizacijos veikla nesuderinama su Bažnyčios mokymu, vyskupas privalo apie tai viešai informuoti visą bendruomenę, o tokiai organizacijai neleisti save toliau vadinti „katalikiška“ organizacija. Nustačius konkrečių asmenų nusižengimus, privaloma imtis atitinkamų teisinių priemonių.

Galiausiai Popiežius ragina ir toliau plėtoti ekumenines karitatyvines iniciatyvas, tačiau primenama, kad tokiais atvejais kiekvienos Bažnyčios ir bendruomenės indėlis privalo išlaikyti savo specifiniu bruožus. Taip pat nustatoma, kad katalikiškus artimo meilės darbus tarptautiniu mastu koordinuoja Popiežiškoji taryba „Cor unum“. (Vatikano radijas)