Katalikų Bažnyčios katekizmas (6). Apreiškimas ir privatūs apreiškimai

Dievas galutinai apsireiškė Jėzuje Kristuje. Jėzuje sudaryta Naujoji Sandora yra galutinė ir „nebelauktina jokio naujo viešo apreiškimo, iki garbingai pasirodys mūsų Viešpats Jėzus Kristus“ (66), sako Katekizmas, cituodamas šv. Kryžiaus Jono žodžius: „tas, kuris dabar dar klausinėtų Viešpatį ar lauktų iš Jo vizijos ar apreiškimo, ne tik elgtųsi kvailai, bet ir įžeistų Dievą“.

Bažnyčia mums sako, jog Apreiškimas baigėsi mirus paskutiniam apaštalui. Tačiau kartu matome, jog yra dogmų (pavyzdžiui Mergelės Marijos paėmimas į dangų), kurios, tokia forma, kuria jas žinome šiandien, nebuvo žinomos Evangelijos paskelbimo laikais. Katekizmas patikslina, jog „nors Apreiškimas ir baigtas, jis nėra iki galo išaiškintas“ (66). Jėzaus asmenyje ir jo veikloje buvo suteiktas visas Apreiškimas, o dabar Bažnyčia, klusni Šventajai Dvasiai, vedančiai į tiesos pilnatvę (plg. Jn 16,13), „ilgainiui privalo laipsniškai atskleisti visą jo turinį“ (66).

Šioje perspektyvoje galime suprasti ir tikrą prasmę vadinamųjų privačių apreiškimų, kurių keletą, pav. Lurdo ar Fatimos, pripažino ir Bažnyčia. Jų vaidmuo – skaitome Katekizme – „ne „pagerinti“ ar „papildyti“ galutinį Apreiškimą, kuris yra Kristus, bet tam tikroje istorijos epochoje padėti jį pilnatviškiau įgyvendinti“ (67). Vadinasi, privačiais apreiškimais neprivaloma tikėti.

Pasitaiko, kad tikintieji, domėdamiesi privačiais apreiškimais, labai jais susižavi. Tad reikia priminti, kad nors šitie apreiškimai gali būti naudingi, vis dėlto svarbiausi Dievo pažinimo šaltiniai yra Biblija, Tradicija ir Bažnyčios mokymas. Tikėjimo metai mus kviečia skaityti Katekizmą, o ne laukti naujų apreiškimų.

(Vatikano radijas / t. Dariusz Kowalczyk SJ)