Prasidėjo Advento laikotarpis ir naujieji Liturginiai metai.

Šeštadienį iš ryto susitikęs su grupe Prancūzijos vyskupų ir po to, kaip netrukus papasakosime, sausakimšoje audiencijų salėje su cirkininkais ir keliaujančiais artistais, Benediktas XVI turtingą įvykiais ir įspūdžiais dieną užbaigė Šv. Petro bazilikoje su Romos universitetų bendruomenės atstovais, kuriems akademinių metų pradžios proga vadovavo Pirmiesiems Advento Mišparams.

Pasak popiežiaus, visa Bažnyčios metų kelionė, kuri prasidėjo su Pirmaisiais Advento Mišparais, yra skirta tam, kad atrastume ir išgyventume Dievo ištikimybę Jėzuje Kristuje, kuris dar kartą prisistato mums Betliejaus grotoje kūdikio išvaizda. Dievas neužsidarė savo Danguje, o prisilenkė prie žmogaus. Tai didžiulis slėpinys, didesnis nei bet kokie galimi lūkesčiai. Dievas įžengia į žmogaus laiką mažiausiai nuspėjamu būdu, tapdamas kūdikiu ir pereidamas visus žmogaus gyvenimo etapus, įdant visa mūsų egzistencija, kaip sako šv. Paulius, dvasia, siela ir kūnas, būtų išsaugota be priekaištų ir iškelta iki Dievo aukštumų. Jis visa tai daro dėl savo ištikimos meilės žmonijai. Meilė, kai yra tikra, iš prigimties siekia gėrio kitam, paties aukščiausio įmanomo gėrio ir nesiriboja tik paprastu prisiimtų draugystės įsipareigojimų gerbimu, o žengia toliau, be apskaičiavimo ir matavimo. Būtent tai padarė gyvasis ir tikrasis Dievas, kurio giliausią slėpinį mums apreikia evangelisto Jono žodžiai: „Dievas yra meilė“.

Pasveikinęs Romoje veikiančių tiek popiežiškųjų ir bažnytinių, tiek Italijos aukštųjų mokyklų studentus popiežius Benediktas juos drąsino, kad dabartiniu didžiųjų asmeninio gyvenimo, tarnystės Bažnyčiai ir visuomenei apsisprendimų laikotarpiu jie nėra vieni.

Jūs šį vakarą galite pajusti, kad nesate vieni, jus lydi docentai, kapelionai, kolegijų vadovai. Ir su jumis yra Popiežius! Be to, esate didžiojoje Romos akademinėje bendruomenėje. Tai brangi dovana jūsų gyvenimams. Priimkite ją kaip ištikimybės ženklą Dievo, kuris jums suteikia galimybių suderinti savo egzistenciją su Kristaus ir leistumėte, kad Jis jus pašventintų ir išlaikytų tobulus. Prasidedantys liturginiai metai tebūna ir jums kelionė, kurioje dar kartą galėtumėte išgyventi Dievo ištikimybės slėpinį, ant kurio, tarsi ant tvirtos uolos, esate pašaukti statyti savo gyvenimus.

Krikščioniškasis tikėjimas yra ne beveidžio ar neapibrėžto dievo išpažinimas, o gyvojo Dievo, kuris yra Jėzuje Kristuje, Žodyje, kuris tapo kūnu, įžengė į mūsų istoriją ir apsireiškė kaip žmogaus Išganytojas. Tikėti, - sakė popiežius, - reiškia paaukoti savo gyvenimą Tam, kuris vienintelis gali suteikti tikėjimui pilnatvę laike ir atverti ją vilčiai, kuri peržengia laiką. (Vatikano radijas)