Gruodžio ARTUMA: iššūkis mums ir viltis gimstantiems tvartelyje šiandien
Kol sekuliarusis pasaulis daug kalba apie pasaulio pabaigą, tikintieji pasitinka adventą
ir baigia minėti Palaimintojo Matulaičio metus. Vaikai, ypač našlaičiai ir beglobiai,
buvo ypatingas jo rūpestis. Todėl šiuo metų laiku, kuomet Didžiausias iš Didžiausiųjų
įsikūnys kaip pažeidžiamiausias ir gims ėdžiose, „Artuma“ nusprendė prabilti būtent
tvartelio tema ir kalbėti apie lengviausiai pažeidžiamą socialinę grupę – vaikus.
Tėvas marijonas Kęstutis K. Brilius pastebi: „Šiandienį žmogų dėl bedieviško gyvenimo
ištikusi netvarka pirma ir labiausiai sugriauna Kristaus „mažutėlių“ pasaulį.“ Todėl
sąžininga, kad Kūdikėlio Jėzaus laukimu gyvenanti „Artuma“ visa atsigręžė į kūdikius
ir vaikus. O labiausiai tokius, kurie palikti vieni, nesvarbu, ar tėvų užsienyje („laikinai“),
ar globos namuose… Tad jautriai svarstoma, kas tuomet dedasi palikto vaiko širdelėje.
Apie
vaikus, ypač tėvų emigracijos fone, staiga imta kalbėti kaip apie savarankišką socialinę
grupę, tarsi vaikas ir jo problemos nebūtų neatsiejamai susiję pirmiausia su jo aplinka,
t. y. šeima ir jos problemomis. Patys vaikai apie savo bendraamžius, paliktus tėvų
neapibrėžtam laikui, taip sako: „Jie tokie patys, tik truputį liūdnesni.“ Truputį?
Mums būtina žinoti, jog ryšio su tėvais pažeidimas sukelia dvasinį skausmą ir – daugumai
nemalonu tą pripažinti – net fizinius negalavimus. Kun. Danielius Dikevičius supažindina
su migracijos motyvu, tarsi įrėminančiu visą Šventojo Rašto pasakojimą, aptaria, kodėl
migruoja biblinis žmogus. Sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS vaizdžiai pasakoja apie
našlaičiu likusio pal. Jurgio Matulaičio vaikystę, lėmusią viso jo gyvenimo praktiką
– rūpintis našlaičių šelpimu, mokyklų su bendrabučiais steigimu.
Tėvas Antanas
Saulaitis SJ ieško atsakymo į klausimą, ar Lietuvos vaikų namų darbuotojams būdinga
nuostata, jog su vaikais galima bendrauti kaip su žmonėmis. Taip nuo dvasinių svarstymų
pereinama prie praktinių „projektų“ – vaikų globos namų likvidavimo. Kiek ir kokių
žinote priežasčių, kodėl vaikus geriau auginti ne šeimose, o vaikų namuose? Antanas
Gailius atsako, kad tik įsikalbėtų ir menkų priežasčių, t. y. nulemtų per menko mūsų
tikėjimo… O svarių argumentų prieš pateikia vaikų raidos ir kiti specialistai. Kad
šeima – vaikui gyvybiškai svarbi jo bendruomenė, patvirtina neįprasta Paulio Lemoine’o
(Polio Lemuano) patirtis: nors ir valgo, emociškai apleisti vaikai neauga fiziškai.
Taigi esama ne tik emocinių, bet ir fizinių padarinių, lemiančių vaiko raidą arba
net jo mirtį! „Pernelyg ankstyvo atskyrimo nuo tėvų pasekmės vaikams yra tokios skaudžios,
kad nebepataisomai iškreipia ne tik santykius su artimaisiais, bet ir visą tolesnį
jų gyvenimą“, – antrina psichologė Zita Vasiliauskaitė.
„Jie liūdni net ir
tada, kai juokiasi“ – tokių vaikų šiuo metu Lietuvoje turime apie 5100. „Pagal
institucijose gyvenančių vaikų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, esame
vienoje iš blogiausių situacijų pasaulyje“, – skaudžiai primena dr. Ramunė Jurkuvienė
ir kelia klausimą, kas atsitiko mūsų tautai, akivaizdžiai nykstančiai gyventojų skaičiumi,
kad vaikai mums tapo nereikalingi, tarsi atliekami? „Šeimų stiprinimo programos nacionaliniu
lygmeniu sunkiai gauna taip reikalingus tūkstantėlius, o lyčių lygybei puoselėti lengvai
surandami milijonai.“ Ir iš tiesų, lyčių lygybės siekėjai paskutiniu metu ėmėsi tokių
neadekvačių priemonių, jog šią vertybę galutinai diskreditavo. Apie tykančius vis
subtilesnius šio reikalo pavojus rašo Algimantas Ramonas: „Tik pastabumu bei pilietiniu
aktyvumu galime apginti mūsų – tėvų – teisę ugdyti vaikus pagal įsitikinimus.“
„Artumos“
redakcija skaitytojų akyse tikisi pasirodysiant klaustukus: O ką galime mes..? Kalėdų
stebuklas – kad pasidalyto džiaugsmo padaugėja dukart. Pavyzdžio semtis galima iš
sutuoktinių Renatos ir Dariaus gyvenimo, kurį aprašo Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė:
susidūrus su nevaisingumo problema, labiausiai juos šokiravo ne medicinos procedūros,
o ciniškas požiūris į gyvybės atėjimą. Kai gydytojai pasiūlė dirbtinį apvaisinimą,
pasitarę su kunigu, jie su meile įsivaikino du vaikus, brolį ir sesutę. Nors prireikė
pusantrų metų, kol susiformavo tvirti ryšiai, pora viltingai liudija: „Šeimos vaisingumas
nėra vien galimybė gimdyti.“
Šiame „Artumos“ numeryje baigiamas spausdinti
Popiežiškosios šeimos tarybos parengtų katechezių ciklas „Šeima: darbas ir šventė“;
jame kalbama apie tai, kaip pasiekti, jog šeimos gyvenime būtų mažiau daiktų ir daugiau
buvimo, primenama, kad pora šeimos atmosferą turi sukurti iki atsirandant vaikams,
o darbas negali vesti į namų apleidimą. Apie tai, kaip netikėtai sužadėtinių kursai
tapo jaunavedžių susitikimais, prisiminimais dalijasi Kauno arkivyskupijos Šeimos
centre jau treti metai susirenkanti jaunavedžių grupelė. Šios poros suprato: norint
tvirtų šeimos santykių, reikia nuolat santuokoje „kelti kvalifikaciją“.
Kaip
ir kasmet, gruodžio 10 d. bus teikiamos Nobelio premijos. Kas būtų galėjęs pamanyti,
jog kadaise Nobelis mokėsi skurdžių mokykloje?! Apie šį unikalų mokslininką rašo Vanda
Ibianska. Eglė Venclovaitė Šiliūnienė seka pasaką dideliems ir mažiems – apie paslaptingus
akinius, o Dovilė Zelčiūtė pristato dėmesio vertą knygą apie vaikų atsakomybės pamokas.
Peršalimų sezonui įsibėgėjus, gydytojas Petras negaili patarimų bei dalijasi patirtimi
slaugant kūdikius ir vaikus: „Gydyti reikia ligą, dėl kurios karščiuojama, o ne temperatūrą.“
Artėjantis
simbolinis ir be galo šventiškas metų laikas – Kristaus Gimimo iškilmės – prasideda
adventu, tad „Artuma“ jį pasitinka dailininkės Elenos Kniūkštaitės „Advento vainiku“
viršelyje. Redakcija tiki, kad sutelktinis mūsų visų tikėjimas turi jėgos tapti vieno
garstyčios grūdelio dydžio, kilnojančio kalnus… Tad „Artuma“ ta proga bando pasiūlyti
iššūkį visiems tėvynainiams, o pirmiausia katalikams: ar galėtume per dešimtmetį išnaikinti
visus kūdikių ir vaikų namus Lietuvoje?! Juk Kristus tvartelyje gimė ne tam, kad praktikuotume
proginį dėmesį apleistiesiems – tikrai galime pasiekti, kad vaikų globos įstaigose
mažėtų, kol visai nebeliktų (pvz., 2021 metais, kuomet švęsime 150-ąjį pal. Jurgio
gimimo jubiliejų!).