Egipte skubiai priimta islamistinė konstitucija. T. Samir komentaras
Penktadienį laikinoji Egipto konstitucinė asamblėja skubiai priėmė konstituciją, siekiant
įtvirtinti islamistines pozicijas, pranešė žinių agentūros.Šiomis dienomis Egipte
situacija įtempta ir sudėtinga, šeštadienį numatytos didelės protestų akcijos. Kaip
žinia, vardan laisvių ir teisių nuvertus ilgametį prezidento Hosnio Mubarako režimą,
buvo surengti rinkimai, kuriuos laimėjusieji turėjo paruošti naują šalies konstituciją
ir naują tvarką. Tačiau rinkimus laimėjus islamistinei „Brolių musulmonų“ partijai
neatrodo, kad laisvių ir teisių padaugės.
Daugumą turinčioms islamistinėms
partijoms pradėjus Egipto pertvarkos pagal islamo teisę projektą, pasipriešino teisinė
valdžia. Daug teisėjų paskelbė boikotą, o konstitucinio teismo teisėjai perspėjo,
jog šeštadienį gali svarstyti laikinosios konstitucinės asamblėjos, iš kurios, beje,
pasitraukė krikščionys ir liberalai, teisėtumą.
Tuoj pat į tai reagavo Egipto
prezidentas Mahometas Morsi, iškeltas „Musulmonų brolių“ partijos. Jis antradienį
paskelbė dekretus, kurie nustatė, kad teismai negali kritikuoti ar atšaukti jo sprendimų
ir atleisti konstitucinės asamblėjos. Kitaip tariant, pats sau suteikė beveik nepajudinamą
galią. Kaip mat į Egipto sostinės Kairo gatves išėjo dešimtys tūkstančių jaunuolių,
kuriems tokie veiksmai neatrodo pratęsiantys tą demokratijos impulsą, kuris nuvertė
prezidentą Mubaraką, priešingai, liudija „naujo faraono“ atsiradimą.
Šiame
kontekste laikinojoje konstitucinėje asamblėjoje likę vien islamistinių partijų nariai
patvirtino konstitucijos projektą, per keliolika valandų nubalsavę už daugiau nei
du šimtus punktų. Jų skubėjimą liudija ir toks epizodas – dėl vieno punkto keturi
parlamentarai iš pačių islamistinių partijų buvo pasiūlę 16 pataisų. Tačiau asamblėjos
pirmininkui pareiškus, kad tai reikštų mažiausiai parai atidėti konstitucijos priėmimą,
parlamentarai atsiėmė savo pasiūlymus.
Naujoji konstitucija neatspindi visų
Egipto piliečių, ne tik krikščionių, liberalų ar ateistų, bet ir didelės dalies pačių
musulmonų pasaulėžiūros, Vatikano radijui tvirtino t. Samir Khalil Samir, jėzuitas,
islamo tyrinėtojas, pats gimęs Egipte.
Tačiau siekis šariatą, islamo teisę
paversti vieninteliu Egipto gyvenimo pamatu, pasak jo, nėra naujovė – „Musulmonų broliai“
ar salafitai visada to siekė ir buvo finansuojami turtingų arabų šalių – Saudo Arabijos
ar Kataro. Tačiau ši kryptis nėra vienintelė tarp Egipto musulmonų. Daug musulmonų
nori skirti tikėjimą, kuris nurodo, kas yra gera ir kas bloga, ko nereikia daryt,
nuo politinės bendruomenės, kuri nurodo už ką bus baudžiama.
Salafitai šariatą
vaizduoja kaip tiesiogiai išvedamą iš Korano, beveik kaip tiesioginį Dievo valdymą.
Tačiau ignoruoja, kad šariatas turi laikinas istorines formas. Pasak t. Samir, aiškiausias
ir skaudžiausias pavyzdys: pagal šariatą, apostatas, palikęs islamą dėl kitos religijos
ar ateizmo, turi būti užmuštas. Tačiau Korane tam nėra pagrindo. Daug musulmonų šią
normą atmeta, nes ji neatitinka Korano ir dabartinės musulmonų kultūros, tačiau viduramžių
kontekstą, kuomet šariatas buvo išvystytas. Egzistuoja mažiausiai keturios sunitų
ir viena šiitų šariato mokykla.
Tačiau radikalioji srovė nori šariatą taikyti
pažodžiui visose detalėse. Nukirsti ranką už vieną prasižengimą, nubausti mirtimi
už kitą. Tokia islamo koncepcija yra didelis pavojus Egipto visuomenei ir kitoms musulmonų
visuomenėms. (Vatikano radijas)