Katalikų Bažnyčios katekizmas (5). Apreiškimo pakopos

Norint pažinti Dievą, reikia kad pats Dievas mums apsireikštų. Ir iš tiesų Dievas žmogui apsireiškė. Katekizmo 54 paragrafe kalbama apie Apreiškimo pakopas. Pirmiausia Dievas save atskleidė pirmiesiems tėvams, pakviesdamas juos artimai su Juo bendrauti (54). Kvietimas niekada nebuvo atšauktas. Net ir po tos antropologinės katastrofos, kurią vadiname gimtąja nuodėme. Tai pat ir po pirmųjų tėvų nuopuolio, Dievas daug kartų žmonėms siūlė sandorą su juo.

Nojaus istorija yra pirmasis Biblijos tekstas, kur kalbama apie Dievo ir žmogaus sandorą. „Dievas pasakė Nojui: „Tai bus ženklas sandoros, kurią sudariau tarp savęs ir visų žemėje esančių mariųjų“ (Pr 9,17). Katekizmas pabrėžia, kad „sandora su Nojumi galiojo pagonių laikais iki visuotinio Evangelijos paskelbimo“ (58). Šis teiginys mums primena paslaptingą Evangelijos pagal Luką sakinį: „Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių laikai“ (Lk 21,24).

Kita sandora buvo sudaryta su Abraomu. „Per tave bus palaimintos visos žemės giminės“ (Pr 12,3) – pasakė Dievas Abraomui. Jo palikuonių tauta paveldės patriarchams duotus pažadus ir taps išrinktąją tauta. Su tąja tauta Dievas sudarys sandorą ant Sinajaus kalno ir per Mozę suteiks jai Dekalogą: dešimtį gyvenimo žodžių.

Visos sandoros pilnatvę pasiekė Jėzaus Kristaus asmenyje, kuris yra „yra vienatinis, tobulas ir nepranokstamas Tėvo Žodis“ (65).

Atsiminkime, kad Dievo su žmonėmis sudarytos sandoros saisto ir mus. Tai padės Nojaus ir Abraomo, bet ypač Jėzaus, žmogumi tapusio Apreiškėjo ir Apreiškimo, istorijoje aiškiau suvokti ir mūsų gyvenimo prasmę.

(Vatikano radijas / t. Dariusz Kowalczyk SJ)