Pirmadienį Austrijos sostinėje Vienoje buvo atidarytas tarpreliginio dialogo centras,
pavadintas dabartinio Saudo Arabijos karaliaus Abdullah Bin Abdulaziz vardu (KAICIID).
Nors
Saudo Arabija buvo iniciatorė, tačiau organizaciją kartu su ja įsteigė Austrija ir
Ispanija, pati institucija dirbs nepriklausomai nuo vienos kurios nors valstybės:
jai vadovaus direktorių taryba, sudaryta iš įvairioms religijoms ar religinėms bendruomenėms
priklausančių asmenų. Šventasis Sostas šioje iniciatyvoje dalyvauja kaip „steigėjas-stebėtojas“,
katalikų nuostatas centre atstovaus Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos sekretorius
kun. Miguel Ángel Ayuso Guixot. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo šios tarybos pirmininkas
kardinolas Jean-Louis Tauran.
Vienas iš dabartinių direktorių tarybos narių
yra rabinas David Rosen, Anglijoje gimęs žydas, vadovavęs Pietų Afrikos Respublikos,
vėliau Airijos žydų bendruomenėms, žinoma figūra tarpreliginiame dialoge. Jis atsakė
į kelis austrų dienraščio „Der Standart“ klausimus.
Rabinas neslėpė, kad kritikos
dėl centro įsteigimo netrūko. Vienoje jo steigėjoje Saudo Arabijoje religijos laisvės
visai nėra, kitos religijos uždraustos, o žydams formaliai uždrausta įvažiuoti į šią
šalį. Tad ar Saudo Arabijos karaliaus susidomėjimas tarpreliginiu dialogu yra tikras,
ar tik skirtas viešiesiems ryšiams?
Pasak rabino Roseno, būti skeptiškiems
yra sveikas dalykas. Tačiau jei skeptizicmas yra perdėtas, tampa kontroproduktyvus
ir nebeleidžia matyti galimybių. Tuo tarpu centro atidaryme yra galimybė, taip pat
ir Saudo Arabijai parodyti savo visuomenei, kad ji dalyvauja religijų dialoge.
Saudo
Arabija paskyrė finansavimą be išankstinių sąlygų. Jei būtų kitaip, tai nei jis pats,
nei daug kitų nebūtų prisidėję prie centro veiklos. Ir jeigu paaiškės, kad ši veikla
nesilaiko deklaruojamų tikslų, visi nuo jo atsiribos ir Saudo Arabija tai supranta.
Be to, ji neturi daugiau balso už Ispaniją ar Austriją. Beje, centro pavadinimas Saudo
Arabijos karaliaus vardu buvo direktorių tarybos sprendimas, norint pabrėžti jo dalyvavimą.
Vienas iš didžiausių XXI amžiaus iššūkių, pasak rabino Roseno, bus islamiškojo
pasaulio santykis su modernybe. Jei nebus rasta pusiausvyra šiame santykyje, padėtis
tik blogės, pradedant nuo terorizmo. Iš kitos pusės, islamo pasaulyje daug jausmo,
jog jie nėra gerbiami ir priimamui Vakarų. Šitaip kuriasi konflikto kultūra, kuriai
reikia priešpastatyti tarpreliginį dialogą, prietarų ir išankstinių nusistatymų atsisakymą,
bendras iniciatyvas, pavydžiui, skurdo ar ligonių atveju.
Taip pat reikia
spręsti tas situacijas, kuriose religijos vardu daromi baisūs dalykai, kur religija
yra problema taip, kad religija taptų išeities dalimi. Religija neturi būti išnaudojama
konfliktuose. Dirbant su konfliktais reikia atsižvelgti į giliausius bendruomenių
psichologinius sluoksnius. Kitaip vien politinis ar techninis problemos sprendimas
neveiks, jam būtina psichologinė ir dvasinė parama. (Vatikano radijas)