Vienoje atidarytas tarpreliginio dialogo centras

Pirmadienį Austrijos sostinėje Vienoje buvo atidarytas tarpreliginio dialogo centras, pavadintas dabartinio Saudo Arabijos karaliaus Abdullah Bin Abdulaziz vardu (KAICIID).

Nors Saudo Arabija buvo iniciatorė, tačiau organizaciją kartu su ja įsteigė Austrija ir Ispanija, pati institucija dirbs nepriklausomai nuo vienos kurios nors valstybės: jai vadovaus direktorių taryba, sudaryta iš įvairioms religijoms ar religinėms bendruomenėms priklausančių asmenų. Šventasis Sostas šioje iniciatyvoje dalyvauja kaip „steigėjas-stebėtojas“, katalikų nuostatas centre atstovaus Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos sekretorius kun. Miguel Ángel Ayuso Guixot. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo šios tarybos pirmininkas kardinolas Jean-Louis Tauran.

Vienas iš dabartinių direktorių tarybos narių yra rabinas David Rosen, Anglijoje gimęs žydas, vadovavęs Pietų Afrikos Respublikos, vėliau Airijos žydų bendruomenėms, žinoma figūra tarpreliginiame dialoge. Jis atsakė į kelis austrų dienraščio „Der Standart“ klausimus.

Rabinas neslėpė, kad kritikos dėl centro įsteigimo netrūko. Vienoje jo steigėjoje Saudo Arabijoje religijos laisvės visai nėra, kitos religijos uždraustos, o žydams formaliai uždrausta įvažiuoti į šią šalį. Tad ar Saudo Arabijos karaliaus susidomėjimas tarpreliginiu dialogu yra tikras, ar tik skirtas viešiesiems ryšiams?

Pasak rabino Roseno, būti skeptiškiems yra sveikas dalykas. Tačiau jei skeptizicmas yra perdėtas, tampa kontroproduktyvus ir nebeleidžia matyti galimybių. Tuo tarpu centro atidaryme yra galimybė, taip pat ir Saudo Arabijai parodyti savo visuomenei, kad ji dalyvauja religijų dialoge.

Saudo Arabija paskyrė finansavimą be išankstinių sąlygų. Jei būtų kitaip, tai nei jis pats, nei daug kitų nebūtų prisidėję prie centro veiklos. Ir jeigu paaiškės, kad ši veikla nesilaiko deklaruojamų tikslų, visi nuo jo atsiribos ir Saudo Arabija tai supranta. Be to, ji neturi daugiau balso už Ispaniją ar Austriją. Beje, centro pavadinimas Saudo Arabijos karaliaus vardu buvo direktorių tarybos sprendimas, norint pabrėžti jo dalyvavimą.

Vienas iš didžiausių XXI amžiaus iššūkių, pasak rabino Roseno, bus islamiškojo pasaulio santykis su modernybe. Jei nebus rasta pusiausvyra šiame santykyje, padėtis tik blogės, pradedant nuo terorizmo. Iš kitos pusės, islamo pasaulyje daug jausmo, jog jie nėra gerbiami ir priimamui Vakarų. Šitaip kuriasi konflikto kultūra, kuriai reikia priešpastatyti tarpreliginį dialogą, prietarų ir išankstinių nusistatymų atsisakymą, bendras iniciatyvas, pavydžiui, skurdo ar ligonių atveju.

Taip pat reikia spręsti tas situacijas, kuriose religijos vardu daromi baisūs dalykai, kur religija yra problema taip, kad religija taptų išeities dalimi. Religija neturi būti išnaudojama konfliktuose. Dirbant su konfliktais reikia atsižvelgti į giliausius bendruomenių psichologinius sluoksnius. Kitaip vien politinis ar techninis problemos sprendimas neveiks, jam būtina psichologinė ir dvasinė parama. (Vatikano radijas)