Pietro Cocco, Skurdas ir socialinė atskirtis Europoje

Nuo Atėnų iki Lisabonos, nuo Italijos iki Suomijos, tūkstančiai Europos piliečių neseniai buvo išėję į gatves protestuoti prieš dabartines ekonomines politikas, susirūpinę savo pačių ir vaikų ateitimi. Šiame kontekste, Europos transliuotojų sąjunga (EBU), vienijanti Europos ir kitų žemynų radijus ir televizijas lapkričio 29-ąją rengia bendrą akciją „Why poverty?“ („Kodėl skurdas?“). Televizijos ir radijai šia proga transliuos įvairią medžiagą, kuria bus siekiama atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į skurdo problemos mastą. Prie šio akcijos prisijungs ir Vatikano radijas.

Dabartinė krizė, kaip visi puikiai supranta, nėra vien ekonominė. Ji palietė ir patį visuomeninės santvarkos modelį, individualių ir kolektyvinių santykių etiką. Tai krizė, kuri meta didžiulį iššūkį politiniams vadovams, darbo pasauliui, visai visuomenei, Bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms. Jos pasekmės sunkiai numatomos. Dėl to iš visų reikalaujama labai rimtos ir atsakingos laikysenos, kurią galima glaustai apibrėžti trimis žodžiais: santūrumas, teisingumas, artimo meilė.

Vis labiau akivaizdu kaip žmonių asmeniniai ir bendruomeniniai pasirinkimai priklauso nuo sprendimų politikos, ekonomikos ir administracijos srityse. Visuomenės informavimo priemonės turi vis didesnę įtaką žmonių pasirinkimams. Dėl to būtina santūri laikysena tiek kito asmens, tiek ir materialinių resursų atžvilgiu. Reikia apdairiai naudotis turimais natūraliais ištekliais, suprantant, kad jie skirti ne tik vienai ar kitai grupei, bet visiems. Apie tokio labai atsakingo požiūrio būtinumą aiškiai byloja statistiniai duomenys. Šiandien Europos Sąjungoje skursta 80 milijonų žmonių, tai yra maždaug 16 % visų gyventojų. Skurdas labiausiai palietė moteris ir vaikus.

Reikia rimtai pamąstyti ir apie teisingumą, kuris „reikalauja duoti kitam žmogui tai, kas jam priklauso, tai yra, ko jis pačia savo būtimi ir savo veikla yra nusipelnęs“, kaip rašė Benediktas XVI savo enciklikoje „Caritas in veritate“. Šiandien didėjanti bedarbystė, ypač tarp jaunimo, imigrantų ir specifinės kvalifikacijos neįgijusių žmonių, yra ne vien ekonominė problema. Šie žmonės praranda savo vietą visuomenėje, jie pažeminami kaip negalintys prisidėti prie savo šalių gerovės kūrimo, neleidžiama jiems būti savo pačių ir šeimų ateities kūrėjais. Tokios situacijos, kaip neseniai rašė Italijos vyskupai, „kursto sąžiningų žmonių pyktį, prie kurio prisideda atstumtųjų, teises ir balsą visuomenėje praradusių žmonių šauksmas“.

Europos Sąjungos mastu dedama nemažai pastangų siekiant šalinti skurdą ir socialinę atskirtį. Kadangi čia kalbama apie problemas, kurios tiesiogiai liečia žmones, moteris ir vyrus, būtina šioje srityje pripažinti ir artimo meilę, kuri būdama labai svarbi vertybė asmeniniuose žmonių santykiuose, taip pat ir viešojoje erdvėje gali sėkmingai įkvėpti veiklą bendram labui. Kaip primena Benediktas XVI, „žmonių miesto“ gyvenimas vadovaujasi ne tik teisėmis ir pareigomis, bet taip pat neatlyginama savitarpio pagalba, gailestingumu ir bendryste. Taip ir visos žmonijos pažanga didele dalimi priklauso nuo to, kiek ji save suvokia kaip šeimą, susidedančią iš vienas kitam gero linkinčių, o ne tik vienas šalia kito gyvenančių narių.

(Autorius yra Vatikano radijo žurnalistas. Vatikano radijo redakciniai straipsniai apie Bažnyčią Europoje skelbiami du kartus per mėnesį.)