Katalikų Bažnyčios katekizmas (4): Mums reikia apreiškimo

Kaip jau anksčiau sakyta, Katekizmas moko, kad Dievas „gali būti pažintas iš kūrinių prigimto žmogaus proto šviesa“ (36). Tačiau toks pažinimas susiduria ir su įvairiomis kliūtimis, tarp kurių popiežius Pijus XII mini „gimtosios nuodėmės sąlygotą geismingumą“ (plg. 37) Dėl to, bet ne vien dėl to, reikia, kad Dievas mums apsireikštų. Natūralus Absoliuto pažinimas, nors ir įmanomas, yra ribotas ir jis mums nieko nesako apie žmogui skirtus Dievo planus. Trijų pagrindinių mūsų tikėjimo tiesų apie Trejybę, Įsikūnijimą ir Malonę neįmanoma pažinti vien kūrinijos tyrinėjimo ir dedukcijos būdu. Tik Dievas mums jas gali apreikšti.

Krikščionių tikėjimas neatsirado vien iš žmogaus pastangų pažinti Dievą. Krikščionių tikėjimas – tai atsakymas Dievui, kuris pats panoro apsireikšti žmogui. Katekizmas taip pat moko, kad Apreiškimas nėra vien mums perduotų tikėjimo tiesų visuma, bet visų pirma asmeniškas susitikimas su Jėzumi Kristumi.

Dievas mums save apreiškia tokiu koks jis visuomet yra – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios bendrystė. Jis nori, kad mes atsilieptume ir jį mylėtume. Dievas mums ne tik leidžia save pažinti, bet taip pat „nori savo dieviškuoju gyvenimu pasidalyti su savo laisvai sukurtais žmonėmis, kad Jo vienatiniame Sūnuje jie būtų Jam įsūniai“ (52). Tikėjimas – tai ne tik žinojimas, kad Dievas yra, bet ir pasitikėjimas Dievo meile, jo noru dalintis su mumis amžinuoju gyvenimu. Bažnyčios tėvai sakydavo: „Dievas tapo žmogumi, kad žmogus taptų Dievu“. Tai ne toks pažadas, kokiu šėtonas gundė rojaus sode, bet Dievo malonės dovana.

(Vatikano radijas / t. Dariusz Kowalczyk SJ)