Katalikų Bažnyčios katekizmas (3): „Dievo pažinimas“

Ar galime vien savo jėgomis pažinti Dievą? Atsakymas galėtų būti ir „taip“ ir „ne“, priklausomai nuo to kaip suprantame žodį „pažinti“. Negalime įrodyti Dievo buvimo, nes Absoliutas nesutelpa jokioje žmogiškojo mintijimo sistemoje. Tačiau galime pažinti Dievą – kaip sakoma Katekizmo 31 straipsnyje – „darnių ir įtikinamų argumentų, leidžiančių pasiekti patikimą tikrumą, prasme“. Kitaip tariant, žmogus, keldamas klausimus apie pasaulio kilmę ir sąrangą, samprotavimo seka gali prieiti prie Dievo, tačiau tai nereiškia, kad šitoks pažinimas savaime gali būti įrodytas ir perduotas kitiems.

Dėl to Katekizmas ir kalba ne apie Dievo „įrodymą“, bet apie „pažinimą“. Dėl tos pačios priežasties ir mums reikėtų kalbėti ne apie Dievo buvimo „įrodymus“, bet apie „kelius“, vedančius į Jo pažinimą. Katekizme randame nuorodą ir į labai stiprius Išminties knygos žodžius: „Juk iš prigimties kvaili buvo visi žmonės, kurie gyveno Dievo nepažindami ir kurie, matydami gerus dalykus, nepajėgė pažinti To, Kuris yra [...] juk iš kūrinių didingumo ir grožio panašiai suvokiamas ir jų Kūrėjas“ (Išm 13,1-5). Katekizme paminėtas ir Vatikano I Susirinkimo tvirtinimas, jog „Šventoji Motina Bažnyčia yra įsitikinusi ir moko, kad Dievas, [...] tikrai gali būti pažintas iš kūrinių prigimtine žmogaus proto šviesa“.

Katekizmo paraginti pažinti Dievą, galime pabandyti ir tai ką šv. Ignacas Lojola siūlo savo „Dvasinės pratybose“. Stebėkime kaip „Dievas gyvena savo kūriniuose: elementams jis suteikia būtį, augalams - augimą, gyvūnams - jutimą, žmogui – supratimą“ (235). Ir kartu su psalmininku skelbkime: „Dangūs apsakinėja Dievo garbę“ (Ps 19,1).

(Vatikano radijas / t. Dariusz Kowalczyk SJ)