Popiežiaus „Motu proprio“ dėl Popiežiškosios lotynistikos akademijos įsteigimo

Šeštadienį, lapkričio 10 dieną, buvo paskelbtas Benedikto XVI „Motu proprio“, kuriuo buvo įsteigta Popiežiškoji lotynistikos akademija „Lotynų kalba“.

Lotynų kalba visada buvo labai vertinama katalikų Bažnyčios ir popiežių, kurie rūpinosi jos pažinimu ir sklaida, patys kalbėdami šia kalba, kuri pajėgi universaliai perduoti Evangelijos žinią, rašoma Šventojo Tėvo potvarkyje.

Iš tiesų, nuo pat Sekminių Bažnyčia meldėsi ir kalbėjo visomis kalbomis, tačiau krikščionių bendruomenės pirmaisiais amžiais plačiai naudojo graikų ir lotynų kalbas, universalios komunikacijos kalbas tame pasaulyje, kuriame gyveno ir kurių dėka Kristaus Žodis sutiko graikų-romėnų kultūros paveldą. Po Romos imperijos išnykimo, Romos Bažnyčia ne tik toliau naudojosi lotynų kalba, bet tapo savotiška jos sergėtoja ir skleidėja, tiek teologijos ir liturgijos sferoje, tiek formacijoje ir žinojimo perdavime.

Ir mūsų laikais lotynų kalbos ir lotynų kultūros išmanymas yra būtinas studijavimui istorinių šaltinių, kurie maitina daug bažnytinių disciplinų – teologiją, liturgiją, patristiką ir kanonų teisę. Taipogi lotynų kalba yra redaguojami, pažymint jų universalumą, lotynų apeigų liturgijos knygos, svarbiausi popiežių magisteriumo dokumentai, kiti svarbūs aktai.

Šiuolaikinėje kultūroje yra konstatuojamas, bendrame humanistinių studijų silpnėjimo kontekste, pavojus, kad lotynų kalbos pažinimas taps vis labiau paviršutiniškesnis, taip pat ir būsimų kunigų filosofijos bei teologijos studijose. Kita vertus, būtent mūsų pasaulyje, kuriame tiek vietos turi mokslas ir technologijos, sutinkamas naujas susidomėjimas lotynų kultūra ir kalba, ir ne tik tuose kontinentuose, kurie turi savo šaknis graikų-romėnų pavelde. Šis dėmesys dar reikšmingesnis ir todėl, kad liečia ne tik akademinę aplinką ar institucijas, bet ir jaunuolius bei tyrinėtojus iš gana skirtingų tautų ir tradicijų.

Todėl, pabrėžia Benediktas XVI, svarbu remti pastangas didesniam lotynų kalbos pažinimui ir naudojimui, tiek bažnytinėje aplinkoje, tiek platesniame kultūros pasaulyje. Įvertinant tokias pastangas, kaip niekad pravartu pritaikyti didaktinius metodus naujoms sąlygoms ir remti santykių tinklą tarp akademinių studijų ir mokslininkų, kad būtų tinkamai įvertintas turtingas ir daugiaformis lotynų civilizacijos paveldas.

Norint pasiekti tokius tikslus, sekant mano pirmtakais, su šiuo „Motu proprio“ įsteigiu Popiežiškąją lotynistikos akademiją, kuri priklausys nuo Popiežiškosios kultūros tarybos, rašo popiežius Benediktas XVI.

*

Kartu su Šventojo Tėvo potvarkiu buvo paskelbtas statutas, kurio antrame skyriuje apibendrinami naujosios akademijos tikslai: skatinti lotynų kalbos ir literatūros – klasikinės, patristikos, viduramžių ir humanistinės – studijas ir pažinimą; skatinti lotynų kalbos naudojimą rašymui ir kalbėjimui.

Būdai šiems tikslams siekti bus publikacijų rengimas, konferencijų organizavimas, parodų eksponavimas, formacijos seminarų vedimas tiek seminarijose, tiek kitose institucijose. (Vatikano radijas)