Kardinolas Sarah aplankė Sirijos pabėgėlius Libane

Kardinolas Robert Sarah, Popiežiškosios Cor Unum tarybos pirmininkas, ką tik, lapkričio 10-ąją, grįžo iš Libano, kuriame aplankė iš Sirijos atvykusius žmones, pabėgusius nuo savo šalyje įsiliepsnojusio konflikto. Labai gyvais įspūdžiais ir mintimis kardinolas pasidalino su Šventojo Sosto dienraščiu „l’Osservatore Romano“.

Į Libaną, pasakojo kardinolas Sarah, jis vyko tiesiogiai su Benedikto XVI įgaliojimu. Šventasis Tėvas aplankė šią šalį rugsėjį ir ne vieną kartą išreiškė savo susirūpinimą dėl Sirijos krizės poveikio. Siriją, Libaną ir visas regioną popiežius nešiojasi širdyje.

Kita vertus, taip pat Vyskupų Sinodo naujajam evangelizavimui tėvai norėjo pasiųsti solidarumo delegaciją į Libaną, tačiau tai dėl įvairių priežasčių negalėjo būti realizuoti. Tad ir šiuo aspektu jam teko į Libaną nuvežti ir išreikšti ganytojų iš visos katalikų Bažnyčios solidarumą.

Trečia, tai buvo konkreti proga sutikti Libane dirbančias katalikiškas humanitarines organizacijas, kurios rūpinasi įvairiais pabėgėlių poreikiais, pradėti planuoti pagalbą ilgame laiko periode.

Jam teko susitikti, pasakojo kardinolas Sarah, su Libano maronitų patriarchu ir kitais maronitų vyskupais, su armėnų katalikų patriarchu, su Libano prezidentu. Jaudinantis susitikimas įvyko su graikų ortodoksų patriarchu Ignacijum IV, kuris labai pabrėžė bendro brolystės liudijimo būtinumą.

Lapkričio 8 dieną teko aplankyti pabėgėlių stovyklą Sirijos pasienyje, kurioje atsiskleidė didelė žmonių kančia, neviltis, o tuo pačiu ir vilties troškimas, maldos ir pagalbos prašymas. Katalikiškos organizacijos stengiasi patenkinti pagrindinius pabėgėlių poreikius ir organizuoti vaikų mokymą. Lapkričio 9 dieną buvo surengtas susitikimas su 26 katalikiškų organizacijų atstovais, leidęs aiškiai suprasti situaciją, kas yra daroma ir ką dar galima padaryti.

Įvairūs susitikimai, - pasakojo Popiežiškosios Cor Unum tarybos, kuri koordinuoja popiežiaus ir Šventojo Sosto karitatyvinę veiklą, pirmininkas, - dar kartą parodė, kokie svarbūs yra malda, žodžiai ir darbai, einantys visi kartu. Nuolatinė malda ir dvasinis artumas, popiežiaus kvietimai dėl taikos ir katalikiškų organizacijų uolus solidarumas: visa tai yra labai svarbu. Kitas dalykas: susitikimuose daug kas pabrėžė, kad Bažnyčia turi veikti dėl susitaikymo. Kiekvienas konfliktas palieka gilias žaizdas ir tik jei šios negydomos, tada taika lieka fasadine. Todėl reikia susitaikymo ir atleidimo žinios. Ir galbūt tokią dvasinę tarnystę tik Bažnyčia gali atlikti. (Vatikano radijas)