Šventojo Sosto spaudos salė 1962 – 2012

Antradienį, lapkričio 6 d., Romoje katalikiškajame LUMSA universitete vyko suvažiavimas, skirtas Šventojo Sosto spaudos salės penkiasdešimtosioms metinėms. Suvažiavimą „Vatikano spaudos salės pradžia ir vystymasis – nuo Susirinkimo iki šiandien“ surengė universiteto humanistinių mokslų fakultetas ir pati Šventojo Sosto spaudos salė.

Suvažiavimą atidarė universiteto rektorius prof. Giuseppe Dalla Torre. Pagrindinį pranešimą perskaitė Spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi SJ. Vėliau taip pat pasisakė Susirinkimo laikais profesinę karjerą pradėjęs italų žurnalistas Gianfranco Svidercoschi, buvęs Spaudos salės direktorius Joaquin Navarro Valls, Šventojo Sosto dienraščio „L‘Osservatore Romano“ redaktorius Gian Maria Vian, keli Šventojo Sosto spaudos salėje nuo seno akredituoti žurnalistai.

Šventojo Sosto spaudos salė buvo įkurta prieš penkis dešimtmečius, šešias dienas prieš Vatikano II Susirinkimo atidarymą – 1962 m. spalio 5 d. Iškilmingai inauguracijai vadovavo tuometis Šventojo Sosto Valstybės sekretorius kardinolas Amleto Cicognani. Kaip informavo Vatikano radijas tų metų spalio 7 d. laidoje lietuvių kalba, „Vatikano spaudos centras įrengtas pagal moderniausius technikos reikalavimus ir turi 28 telefonų kabinas, skirtas įvairių tautų žurnalistams, radiotelegrafo įrengimus, teleautografus ir reikalingas patalpas redakciniam darbui ir mašinraščiui“. Ši nauja institucija įkurta tam, kad „aprūpintų pasaulio spaudą informacijomis apie Vatikano visuotinio Susirinkimo eigą ir darbus“.

Tuoj po Susirinkimo atidarymo, 1962 m. spalio 13 d. palaimintasis popiežius Jonas XXIII specialioje audiencijoje Siksto koplyčioje priėmė Susirinkime akredituotus žurnalistus, kurių buvo daugiau nei tūkstantis.

Apie žurnalistams pasakytą Popiežiaus kalbą Vatikano radijas informavo 1962 m. spalio 16 d. lietuviškoje laidoje:

„Šios dienos audiencija, - sakė Jo Šventenybė Jonas XXIII, - yra įvertinimo ženklas, kurį pareiškiame spaudos atstovams ir jų informavimo darbo svarbai“. Toliau Šventasis Tėvas priminė, kad jau nuo savo pontifikato pradžios mielai juos priimdavo ir įvairiomis progomis pasakydavo padrąsinimo žodį. [...] Šio visuotinio Susirinkimo atidarymo proga Popiežius pareiškia žurnalistams ypatingą palankumą ir pageidauja, kad jie ištikimai bendradarbiautų, tikroje šviesoje informuodami visuomenę.

Pareiškęs, kad garsusis Mikelandželo „Paskutinysis teismas“, prie kurio vyksta audiencija, kiekvienam primena atsakomybę, Šventasis Tėvas toliau pabrėžė didelę žurnalistų atsakomybę bendrai, o ypač šiais laikais informuojant visuomenę. Tiesos iškraipymas neša nesuskaitomas pasekmes.

Be abejo, tai pagundai pasiduoda tie, - pabrėžė Šventasis Tėvas, - kurie nori pataikauti savo grupės klientų skoniui, labiau rūpindamiesi greitumu, negu tikslumu, labiau pataikavimu, kaip tiesa. Dalykai pristatomi labai paviršutiniškai ir prasilenkia su tikrais faktais. „Tai būdas tiesai užtemdyti, - toliau kalbėjo Šventasis Tėvas. Jei tai svarbu kiekvienoj srity, tai juo labiau, kada liečiama tai, kas pasauly yra intymiau ir švenčiau – religijos sritį ir sielos santykius su Dievu“.

„Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, - tęsė toliau Šventasis Tėvas, - savo išorine ir antraeile išvaizda patenkina skubotą žmonių žingeidumą. Be to jis gali laiko bėgyje turėti įtakos socialiniam ir net politiniam gyvenimui. Tačiau pirmoj eilėj visuotinis Susirinkimas yra pirmiausiai religinis aktas“. Toliau Šventasis Tėvas savo kalboje žurnalistams labai pageidavo, kad spaudos atstovai šį įvykį tinkamai išryškintų. Tai visa priklauso nuo jų takto, nuosaikumo ir rūpestingumo, kas tikrai daro garbės kilniai jų profesijai. [...]

“Gali būti ir iš tikrųjų yra, - pabrėžė Šventasis Tėvas, - kad trūkstant teisingos informacijos, susidaro pirmalaikiai sprendimai, kurie iššaukia nepasitikėjimą, įtarimą, nesusipratimus. Visa tai kliudo darnią žmonių ir tautų pažangą. Šitie pirmalaikiai sprendimai dažnai priklauso netiksliai ir nepilnai informacijai. Tada Katalikų Bažnyčios mokslui priskiriama ir tai, ko ji iš tikrųjų neskelbia. Jai daroma priekaištų dėl kai kurių istorinių aplinkybių. Visa tai apibendrinama nepaisant įvykių charakterio“.

„Ar gali būti gražesnė proga, kaip šio visuotinio Susirinkimo metu, tikrai susidurti su Bažnyčios gyvenimu ir imti žinias iš atsakingų šaltinių [...]. Jūs galėsite gerai suprasti, - kalbėjo Šventasis Tėvas žurnalistams, - kad čia nėra politinių gudrybių. Jūs pajėgsite sužinoti ir paskelbti apie Katalikų Bažnyčios veiklą pasaulyje ir galėsite paliudyti, kad ji neturi ko slėpti. Ji eina tiesiu keliu be jokių užuolandų. Ji nieko daugiau netrokšta kaip tiesos, žmonių laimės, tarp visų pasaulio tautų našios gerovės“