Katalikų Bažnyčios katekizmas. Įvadas (1). Dievo troškimas (2)

Pradedame trumų apybraižų apie Katalikų Bažnyčios Katekizmą ciklą, kurį specialiai Vatikano radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto dėstytojas t Dariusz Kowalczyk SJ.

1. Įvadas

Tarp daugelio raginimų, kuriuos girdėjome iš popiežiaus Benedikto XVI lūpų pradedant Tikėjimo metus, buvo raginimas skaityti Katekizmą. Savo laiške „Porta fidei“ Šventasis Tėvas sako, kad Katekizmas ypač Tikėjimo metais turėtų būti „tikra tikėjimo palaikymo priemonė“.

Turime įvarius katekizmo variantus. Pirmiausia tai Katalikų Bažnyčios Katekizmas, paskelbtas prieš 20 metų. Pernai buvo išleistas jaunimui skirtas katekizmas Youtacat. Nors abu šie variantai išversti į daugelį kalbų ir išplatinta milijonai egzempliorių, vis dėlto ir didysis Katekizmas, ir kiti jo variantai, pasiekė tik nežymią katalikų Bažnyčios narių dalį. Ir nors Katekizmas pagrįstai vadinamas „vienu svarbiausių Vatikano II Susirinkimo vaisių“, jis tebėra gana menkai pažįstamas ir vertinamas. Tikėjimo metai turėtų būti proga pakeisti šią situaciją.

Katekizmo jaunimui Youcat pratarmėje Benediktas XVI ragino skaityti šį katekizmą aistringai ir ištvermingai. Negailėti jam laiko. Skaityti tyliai savo kambaryje, skaityti dviese, skaityti draugų ir bendramokslių grupėse, keistis idėjomis internete. Kalbėtis apie savo tikėjimą. Šiandien pradedamu trumpų pamąstytų apie Katekizmą ciklu ir norima atsiliepti į tą popiežiaus Benedikto raginimą. Aptardami įvarius pirmosios katekizmo dalies, pavadintos „Tikėjimo išpažinimas“ skyrius, kaip Popiežius prašė, kalbėsimės apie tikėjimą. Tad imkime į rankas Katekizmą!

2. Dievo troškimas

„Dievo troškimas yra įrašytas žmogaus širdyje“ – tai pirmieji Katekizmo žodžiai. Jie reiškia, kad vienas žmogaus grindžiamųjų elementų yra asmeninis ryšys su Begalybe. Dievas tarė: Myliu tave, Adomai ir šitaip Adomas buvo sukurtas. Dėl to šv. Augustinas „Išpažinimuose“ rašo: „Sukūrei mus, nukreipdamas savęsp, ir mūsų širdis nežino ramybės, kol nenurimsta Tavyje“.

Dievo troškimas – tai ne aklos evoliucijos klaida ir ne Begalybę pasiekti trokštančio žmogaus absurdiška pretenzija. Šis troškimas gali būti patenkintas. Katekizmas pabrėžia, kad žmogus yra pajėgus siekti Dievo, nes tokiu jis buvo sukurtas. Žmogus sukurtas Dievo ir Dievui. Tad būti „pajėgiu“ siekti Dievo, su juo bendrauti, tai ne mūsų susigalvota iliuzija, bet mūsų Kūrėjo ir Išganytojo mums suteikta savybė. Šitame glūdi ir pats svarbiausias neprilygstamo žmogaus orumo pagrindas.

Bet ar mes tikrai trokštame Dievo? Katekizmas sako, kad šitą troškimą žmogus gali „pamiršti, jo neįvertinti ar net aiškiai jį atmesti“. Vadinasi, galime neklausyti širdies balso. Viena tokios laikysenos priežasčių gali būti „maištas dėl blogio pasaulyje“. Su mumis gali atsitikti kaip su tais grūdais, kurie pateko tarp erškėčių: pasaulio rūpesčiai arba turtai atitraukia mūsų dėmesį nuo svarbiausių dalykų. Kitos Katekizmo nurodomos Dievo troškimą slopinančios priežastys – tai tikinčiųjų rodomas blogas pavyzdys, tikėjimui priešiškos mąstymo srovės, o visų pirma žmogui nusidėjėliui būdingas polinkis slėptis nuo Dievo.

Tad imkime į rankas Katekizmą ir perskaitykime 27 straipnsį. Žmogus trokšta Dievo. Šis troškimas priklauso jo prigimčiai.