Susirinkimas Vatikano radijo archyve. Atidarymo iškilmė.

Tikėjimo metų ir Vatikano II Susirinkimo jubiliejaus proga mūsų laidose pasiūlysime archyvinės medžiagos apie tai kaip Vatikano radijas prieš 50 metų informavo apie Susirinkimo eigą. Šiandien - kaip Vatikano radijo lietuviškoje laidoje buvo informuojama apie Susirinkimo atidarymą.

1962 m. spalio 11 d. laidos ištraukos:

Išaušo šį rytą didžioji, istorinė katalikų Bažnyčios diena! Tamsiais debesimis apsiniaukęs dangus, gausiu lietumi lijęs vakar dieną ir visą šią naktį, tikrai simboliškai išreiškė šių laikų pasaulio sunkias problemas ir netikrą ateitį. Bet štai, prieš pat prasidedant Visuotiniam Bažnyčios Susirinkimui, 7 val. ryto lietus nustojo lijęs ir skaisti saulė skaisčiais spinduliai nušvietė didžiulę Šv. Petro aikštę, kurioje nesuskaitomos minios tikinčiųjų jau nuo anksčiausio ryto laukė tos didžios, istorinės valandos – Vatikano II Susirinkimo prasidėjimo!

Lygiai kaip buvo skelbta, 8.30 val. Romos laiku, iš Vatikano rūmų per Bronzinius vartus į Šv. Petro aikštę prasidėjo iškilmingoji eisena. Jos priekyje žygiavo Popiežiaus gvardijos kilmingieji, lydimi Romos klero atstovų ir aukščiausių Vatikano rūmų dignitorių. Kilnieji apaštališkieji prelatai, abatai, vienuolynų ir ordinų vyriausieji viršininkai, pasipuošę savo įvairiausiomis uniformomis ir ordinų ženklais, sekė juos, o jų pėdomis ėjo iš viso pasaulio, visų tautų, visų rasių, visų kalbų vyskupai, apsirengę kapomis ir baltomis vyskupų mitromis, po šešis eilėse, nesibaigiančia procesija. Malda ir bažnytinių himnų aidai lydėjo jų žingsnius. Ypatingai įspūdingai skambėjo Credo išpažinimas ir nepamirštami Marijos himnų balsai, pasikeičiant su Popiežiaus gvardijos orkestro maršų muzika.

Pasaulio vyskupų eisenai baigiantis, juos sekė garbingieji Bažnyčios arkivyskupai, patriarchai ir pagaliau visa Kardinolų kolegija, sudarydama tiesioginę Šventojo Tėvo palydą, nustelbdama visa kas matyta savo didingumu ir įspūdingumu. Tai buvo ženklas, kad artėja ir pats Šventasis Tėvas. Ir tikrai, Šventasis Tėvas, pėsčias išėjęs iš Vatikano rūmų, prie Bronzinių vartų buvo paimtas į nešamąją kėdę, vadinamą „Sede gestatoria“, ne dėl to, kad išreikšti Popiežius didingumą, bet vien tik dėl to, kad visi tikintieji galėtų išvysti visos Bažnyčios galvą ir gauti jo Apaštališkąjį palaiminimą. Ir tikrai, vos pasirodžius Šventajam Tėvui Šv. Petro aikštėje, kilo didžiausia entuziazmo audra. Nesibaigiančios ovacijos, plojimai ir „Evviva il Papa“ šauksmai, nepamirštamai nuaidėjo visoje erdvėje ir lydėjo per visa didžiulę Šv. Petro aikštę iki pat Šv. Petro bazilikos pagrindinių durų, per kurias peržengė tiek daug, arti trijų tūkstančių Vatikano II Susirinkimo tėvų ir užėmė sau skirtas vietas centrinėje Šv. Petro bazilikos navoje, parengtoje Susirinkimo posėdžiams. Šv. Petro bazilikoje jau nuo ryto, užėmę sau skirtas vietas specialiose ložėse ir tribūnose, laukė Popiežius atvykimo garbingiausieji Susirinkimo svečiai, valstybių prezidentai, valdovai ir virš 85 specialios įvairių valstybių vyriausybių delegacijos, arti 100 įvairių religijų atstovai – stebėtojai ir apie 400 pasaulio spaudos atstovų – korespondentų. Daug didesnė korespondentų dalis negalėjo čia dalyvauti ir sekė atidarymo iškilmes per televiziją Vatikano II Susirinkimo spaudos centre.

Šventajam Tėvui Jonui XXIII peržengus Šv. Petro bazilikos duris, čia suskambėjo nepamirštamas Popiežius himnas „Tu es Petrus“, giedamas Sikstinos choro. Aidint „Tu es Petrus“ popiežiaus himno garsams, Šventasis Tėvas Jonas XXIII pasiekė bazilikos centre esantį Konfesijos altorių su jam parengtu Apaštalų Sostu ir, visiems užėmus savo vietas, Šventasis Tėvas, prie apaštalo šv. Petro kapo altoriaus, stovėdamas intonavo Šventosios Dvasios himną „Veni Creator Spiritus“, kurį tęsė Sikstinos choras pasikeičiant su visais Susirinkimo tėvais.

[...] Jam pasibaigus Šventasis Tėvas atgiedojo atitinkamas maldas ir Kardinolų Kolegijos dekanas kard. Tisserant pradėjo pirmąsias Vatikano II Susirinkimo Mišias, prašant Dievo palaimos visam Susirinkimui. [...] Šv. Mišių pabaigoje pats Šventasis Tėvas Jonas XXIII suteikė palaiminimą ir po to Visuotinio Susirinkimo Generalinis sekretorius iškilmingai atidengė Evangelijų knygą ant altoriaus, kuri pasiliks tenai per visus Susirinkimo posėdžius kaip ženklas, kad Kristus savo žodžiu ir mokslu lieka visad Susirinkusiųjų tarpe. [...]

Evangelijų knygos atidarymu prasidėjo oficialioji Visuotinio Susirinkimo atidarymo dalis. Šventasis Tėvas apsirengė iškilmingais ganytojo rūbais ir priėmė visų dalyvių paklusnumo ir pagarbos pareiškimą. Visų dalyvių vardu po du atstovus iš kardinolų, patriarchų, arkivyskupų, vyskupų ir kitų Bažnyčios ganytojų tarpo, priklaupdami ir bučiuodami Žvejo žiedą, pareiškė savo atsidavimą ir paklusnumą Kristaus Vietininkui.

Pasibaigus šiai ceremonijai, pirmiausia Šventasis Tėvas Jonas XXIII, o paskui viso Susirinkimo vardu Generalinis sekretorius, iškilminga forma perskaitė Professio fidei, t.y. visų tikėjimo dogmų ir tiesų išpažinimą, kurį visi Susirinkimo dalyviai kartojo sau patyliai. Tuomi visi pareiškė savo nepalaužiamą ištikimybę Kristaus Evangelijos ir katalikų Bažnyčios mokslo tiesoms. Po to, katalikų Bažnyčios universalumui pabrėžti buvo giedama šventoji Evangelija lotynų ir graikų kalba ir tada Šventasis Tėvas pasakė pagrindinę Susirinkimo atidarymo kalbą, kurios santrauka lietuvių kalba bus duodama mūsų klausytojams artimiausia proga. Šiai Popiežiaus kalbai pasibaigus, Šventasis Tėvas suteikė apaštališkąjį palaiminimą Urbi et orbi, visiems Susirinkimo dalyviams ir visam pasauliui ir visiems tiems, kurie klausėsi tos iškilmės radijo ir televizijos keliu.

Visa tai, nors čia labai trumpai sutrauktai atpasakota, iš viso tęsėsi beveik 5 valandas. Vien procesija iš Vatikano rūmų į Šventojo Petro baziliką tęsėsi net pusantros valandos. [...] Didysis katalikų Bažnyčios istorinis įvykis prasidėjo. Jame dalyvavo ir Lietuvos vyskupas (gyvenantis JAV, red. past.) Vincentas Brizgys, Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos rektorius prel. Ladas Tulaba ir Kauno vyskupijos valdytojas kan. Juozas Stankevičius, kaip patarėjas atvykęs neseniai iš Kauno.