Turtuoliui sunku patekti į Dievo Karalystę, bet įmanoma

Sekmadienio vidudienį, prieš Viešpaties Angelo maldą skaitytoje trumpoje katechezėje, popiežius Benediktas XVI komentavo Mišių Evangelijos skaitinį (Mk 10,17-30), pasakojantį apie Jėzaus pokalbį su turtingu žmogumi. „Jėzus moko, - sakė Popiežius, - kad turtingam žmogui labai sunku patekti į Dangaus Karalystę, bet nėra neįmanoma. Dievas gali paliesti daug turtų turinčio žmogaus širdį ir paskatinti solidariai dalintis su jų neturinčiaisiais, su vargstančiaisiais arba, kitaip tariant, vadovautis dovanojimo logika. Ja vadovaudamasis, žmogus seka Kristų, kuris, kaip rašo apaštalas Paulius, „būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą“ (2 Kor 8,9).

Kaip Evangelijoje dažnai būna, - tęsė popiežius Benediktas, - viskas prasideda susitikimu: Jėzus sutinka žmogų, kuris „turėjo daug turto“ (Mk 10,22). Jis nuo pat jaunystės ištikimai laikėsi visų Dievo Įstatymo įsakymų, bet dar nebuvo suradęs tikrosios laimės. Dėl to jis ir klausia Jėzų ką daryti, kad laimėtų amžinąjį gyvenimą (plg. 17). Jis, kaip visi žmonės, trokšta gyvenimo pilnatvės, bet antra vertus, būdamas įpratęs dažnai skaičiuoti savo turtus, jis mano, kad ir amžinąjį gyvenimą įmanoma kaip nors „įsigyti“, galbūt laikantis kokio nors specialaus įsakymo. Jėzus mato šito žmogaus troškimą ir, kaip pastebi evangelistas, Jėzus „meiliai pažvalgė į jį“ (21), pažvelgė Dievo žvilgsniu. Jėzus kartu ir mato silpnąją šio žmogaus vietą: prisirišimą prie savo turtų. Dėl to jam ir siūlo viską atiduoti vargšams, kad tikrasis jo lobis – jo širdis – nebūtų žemėje, bet danguje. „Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (22), priduria Jėzus. Tačiau tas žmogus neapsidžiaugė išgirdęs tokį raginimą, bet nuėjo nusiminęs (plg. 23), nes nesugebėjo išsiskirti su savo turtais, negalinčiais jam duoti nei laimės, nei amžinojo gyvenimo.

Iš kart po to Jėzus kreipiasi į mokinius, o taip pat ir į mus šiandien: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“ (23). Dar labiau mokiniai nustebo, Jėzui pasakius, kad „lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę“. Tačiau matydamas mokinius išvis sumišusius, Jėzus pridūrė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“ (plg. 24-27). Komentuodamas šį Evangelijos pasakojimą Klemensas Aleksandrietis sako, jog šiuo palyginimu nesakoma, kad turtuoliai jau pasmerkti; neraginama nei išmesti turtų, nei juos smerkti, bet mokoma taip juos naudoti, kad būtų laimėtas amžinas gyvenimas. Šis palyginimas tai raginimas, kad turtuoliai rūpintųsi savo išganymu. Bažnyčios istorijoje buvo daug turtingų žmonių, kurie pagal Evangelijos patarimą naudodami savo turtus pasiekė šventumą, - sakė Popiežius. Gana prisiminti šv. Pranciškų, šv. Elžbietą Vengrę ar šv. Karolį Boromėjų. Švenčiausioji Mergelė, Išminties Sostas, tepadeda mums priimti Jėzaus kvietimą džiugiai su juo žengti į gyvenimo pilnatvę.

Po sekmadienio vidudienio maldos, Šventasis Tėvas dar pridūrė keletą sakinių keliomis kalbomis, be kita ko, atkreipdamas dėmesį, kad šeštadienį Prahoje buvo paskelbti palaimintaisiais Frydrichas Bechsteinas ir trylika kitų pranciškonų. Jie buvo nužudyti dėl tikėjimo 1611 m. Jie yra pirmieji Tikėjimo metais paskelbti palaimintieji. Jų kankinystė primena, kad tikėti Kristų reiškia būti pasiruošusiems kentėti su Juo ir dėl Jo. (Vatikano radijas)