Naujasis Šventosios Šeimos bazilikos Barselonoje architektas – galbūt darbai bus baigti 2026 metais

Spalio 9 dieną buvo išrinktas ir paskirtas naujas Šventosios Šeimos bazilikos, Antonio Gaudi nebaigto šedevro, vyriausias architektas – dvidešimt penkerius metus vadovavusį Jordi Bonet pakeitė Jordi Fauli.

Barselonos, didelio Viduržemio jūros uostamiesčio ir verdančio tautų katilo lankytojai būtinai aplanko XIX amžiaus antroje pusėje Antonio Gaudi projektuotą parką, keletą namų ir ypač įspūdingą Šventosios Šeimos baziliką, gamtos, gotikos ir Biblijos įkvėptą modernaus meno ir tikėjimo sintezę, sukurtą genialaus architekto.

2010 metų lapkričio 7 dieną ją pašventino pats popiežius Benediktas XVI, kuris homilijoje kalbėjo: „ką reiškia pašventinti bažnyčią? Pasaulio širdyje, priešais Dievo ir žmonių žvilgsnius, su nuolankiu ir džiugiu tikėjimu, iškėlėme didžiulę materijos masę, gamtos ir nesuskaičiuojamų žmogaus proto pastangų, šio meno kūrinio kūrėjo, vaisių. Šis kūrinys yra regimas ženklas neregimo Dievo, kurio šlovėje iškilo jo bokštai, rodyklės kurios rodo į šviesą ir tą, kuris yra pats Šviesa, Aukštybė ir Grožis“.

Pirmasis Šventosios Šeimos bazilikos akmuo buvo padėtas 1882 metais. Antonio Gaudi, jau užsitarnavęs garsaus architekto reputaciją, tačiau paskutiniais penkiolika gyvenimo metų dėl bažnyčios atsisakęs visos šlovės ir gyvenimo gerovės, spėjo įgyvendinti tik dalį savo didingo projekto ir puikiai žinojo, kad jo nebaigs, tačiau nesisielojo - jo „Klientas turįs laiko“, sakydavo, bažnyčios baigimo uždavinį patikėdamas Apvaizdai ir savo paties indėlį laikydamas tik bendradarbiavimu su ja.

Po tragiškos Gaudi mirties 1926 metais, jo darbą tęsė kelios kitų architektų kartos, iš kurių paskutinysis yra Jordi Fauli. Interviu Vatikano radijui jis sakė, kad jam patikėtą užduotį priima su atsakomybe ir entuziazmu, primindamas, kad jis anaiptol nėra naujokas Šventosios Šeimos bazilikos statybos darbuose – ankstesnio vyriausiojo architekto komandoje dirbo 22 metus, prieš keletą metų apgynė tezę, kurioje nagrinėjo bazilikos architektūrą ir tęstinumą.

Tęstinumas yra labai svarbus, pabrėžia Fauli. Viena vertus, stengiamasi išlaikyti tęstinumą pagal Gaudi sukurtą projektą. Antra vertus, viena architektų karta perduoda sukauptą patirtį ir žinias kitai, kaip ir jo paties atveju.

Jei jo pirmtakas užbaigė centrinę navą, sukūrė liturginę erdvę, dabartiniai architekto uždaviniai – pastatyti didelę zakristiją, vadovaujantis Gaudi modeliu, ir pradėti centrinio bokšto, iškilusio virš visų kitų ir dedikuoto Jėzui Kristui, statybą. Jau ruošiama bazė šiai smailei, pasieksiančiai 170 metrų aukštį.

Sunku pasakyti kada ji bus užbaigta, tačiau gana realu viltis, atsižvelgiant į dabartinį aukų statybai kiekį ir darbo ritmą, kad bent jau architektūriškai bažnyčia bus užbaigta 2026 metais, kai bus minimas Gaudi mirties 100 metų sukaktis.

Antonio Gaudi biografija liudija ne tik apie architekto genijų, bet ir apie gilų jo pamaldumą ir tikėjimą, kuris maitino jo kuriamas formas ir pripildė jas krikščioniškomis reikšmėmis, apie krikščioniško gyvenimo pavyzdingumą. 1998 metais buvo pradėta jo beatifikacijos byla. Tad galbūt po keliolikos metų švęsime ne tik Šventosios Šeimos bazilikos užbaigimą, bet ir naujo Bažnyčios palaimintojo paskelbimą. (Vatikano radijas)