Tikėjimo metų atidarymas Kauno arkivyskupijoje

Spalio 11 d. arkivyskupijos bendruomenė drauge su viso pasaulio, aplinkinių kraštų bei Lietuvos katalikais, šią iškilmę švenčiančiais savo vyskupijų katedrose, Kauno arkikatedroje bazilikoje iškilminga Eucharistija pradėjo Šventojo Tėvo Benedikto XVI paskelbtus Tikėjimo metus.

Rudeniškai vaiskią spalio 11-ąją 11 val. pro didžiąsias šventovės duris prie didžiojo altoriaus arkikatedroje atėjo gausi, per 80-ties arkivyskupijoje, jos parapijose, institucijose tarnaujančių kunigų, taip pat Kauno kunigų seminarijos klierikų procesija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Arkikatedroje, kad ir paprastą savaitės dieną, buvo gausu tikinčiųjų, daug jaunų žmonių, seserų vienuolių, bažnytinių institucijų, organizacijų darbuotojų.

„Šiose šv. Mišiose dėkosime Dievui už tikėjimo dovaną “, – sakė arkivysk. S. Tamkevičius, sveikindamas koncelebruojančius brolius kunigus, taip pat seseris vienuoles, visus tikinčiuosius, susirinkusius Eucharistijos šventimu pradėti Tikėjimo metų. Visa susirinkusi bendruomenė buvo paraginta melsti Viešpatį malonės, kad Tikėjimo metais visų – ir vyskupų, ir kunigų, ir pašvęstojo gyvenimo narių, ir kiekvieno tikinčiojo – tikėjimas būtų atnaujintas, kad kiekvieno tikėjimo kelionėje būtų žengtas žingsnis į priekį.

„Lygiai prieš 50 metų darbą pradėjo Vatikano II Susirinkimas, kurio laukė visas katalikiškas pasaulis – laukė Šventosios Dvasios dvelksmo ir Bažnyčios atnaujinimo“, – sakė vėliau homilijoje arkivyskupas, savo mintimis sugrąžindamas į tą metą, kai Bažnyčia Lietuvoje, už geležinės uždangos, gaudavo apie šį ypač svarbų Bažnyčios Susirinkimą labai mažai informacijos, o jame dalyvavę negausūs mūsų atstovai, geriausiu atveju, parveždavo iš Romos tik nematytų Lietuvoje gražių rožinių. Tačiau, pasak ganytojo, kaip neįmanoma užtvenkti upės bėgimo, taip nesustabdoma buvo Susirinkimo dvasia – ją pradėjome justi Dievo žodžio liturgijoje ėmus vartoti lietuvių kalbą, vėliau Lietuvoje pasirodė ir Vatikano II Susirinkimo dokumentai.


Homilijoje atkreiptas dėmesys, jog Tikėjimo metai, kuriais, beje, minimas ir Katalikų Bažnyčios katekizmo išleidimo 20-metis, labiausiai skirti kiekvieno tikinčiojo dvasinei pažangai, tikėjimo augimui. Tikėjimas, tarsi garstyčios grūdelis pasėtas per Krikštą, yra Dievo dovana, bet jis neauga savaime, tam reikia ir žmogaus pastangų. „Tikėjimas gali gimti ir augti tik nuolankioje širdyje“, – sakė ganytojas, primindamas, jog tikėjimą sunkiausia priimti išpuikusiems, į savo neklystamumą įtikėjusiems žmonėms, klusnumo tikėjimo skelbimui ypač stokoja šiandienos pasaulis. Tikėjimo metai, kaip pabrėžta homilijoje, skirti visiems Bažnyčioje – ir ganytojams, ir vienuoliams, ir aktyviems Bažnyčios darbuotojams, ir visiems katalikams pasauliečiams, ir ne tik evangelizacijai, ne tik „pagonių kiemui“. Visų dvasiniam augimui reikia ir Šventojo Rašto, Vatikano II Susirinkimo, Katalikų Bažnyčios katekizmo studijų, o labiausiai – draugystės su Viešpačiui. „Ji pasiekiama per nuoširdžią kasdienę maldą, neretai praktikuojamą Sutaikinimo sakramentą, o ypač dažną ir vaisingą Eucharistijos šventimą. Malda paremkime vieni kitus, kad Tikėjimo metais mūsų gyvenime labiau nušvistų Jėzaus Veidas“, – ragino homiliją užbaigdamas arkivyskupas S. Tamkevičius.

Kauno arkivyskupijos informacijos tarnyba