Medicinos Nobelio premija yra taip pat ir etikos premija

Šiais metais Nobelio premija medicinos srityje buvo skirta dviems mokslininkams: britui John B. Gurdon ir japonui Shinya Yamanaka.

Tai dviejų skirtingų kartų mokslininkai, jų atradimus skiria keturiasdešimt metų, tačiau abu fundamentaliai prisidėjo, kaip rašoma Nobelio premijos komiteto motyvacijoje, prie „atradimo, kad suaugusios ląstelės gali būti perprogramuotos į pluripotentines“.

Pluripotentinė ląstelė yra tokia, kuri gali virsti visais žmogaus kūno audiniais, nuo nervinių ląstelių iki širdies raumens ar kaulo. Išmokus ląstelės virsmą pakreipti norimą kryptimi, paversti ją norimu audiniu, atsivertų regeneracinės medicinos horizontas ir šių metų medicinos Nobelio premijos laureatai prie to prisidėjo.

John B. Gurdon 1962 metų tyrimu parodė, kad yra įmanoma programuoti suaugusią ląstelę ir aktyvuoti jos potencialą. 2006 metais Shinya Yamanaka ir jo kolegos, jau naudojant kitus metodus, sugebėjo suaugusią ląstelę gražinti į pluripotentinės ląstelės būvį. Tai buvo aprašyta 2007 metais žurnale „Cell“ paskelbtame straipsnyje.

Tačiau šie atradimai yra svarbūs ir kitu, etiniu požiūriu. Iki jų pluripotentinės ląstelės buvo gaunamos iš žmogaus embrionų pačioje pirminėje stadijoje. Jų paėmimas reiškė žmogaus embriono sunaikinimą. Tačiau daug kas instinktyviai jautė arba argumentavo antropologiškai, kad žmogaus embrionų gamyba ir jų naikinimas biologinės medžiagos tiekimui yra neetiškas, nors ir grindžiamas geromis intencijomis, mokslo ir medicinos pažanga. Dalis mokslininkų tai priėmė kaip neišvengiamą blogį arba auką. Katalikiška etika, kuri pripažįsta, kad žmogus savąjį orumą įgyja nuo pat prasidėjimo, žmogaus embrionų naudojimą eksperimentams griežtai kritikavo: ne dėl noro sutrukdyti pažangai, o dėl asmens orumo įtvirtinimo. Shinya Yamanaka ir jo kolegų atradimai šią dilemą išsprendžia. Be to, yra argumentų, kad perprogramuotos ląstelės yra veiksmingesnės už embrionines mediciniškai. Daug reiškia, kad jos sukuriamos iš paties paciento, o ne kito organizmo ląstelių.

Pats Shinya Yamanaka kalba apie etinius motyvus. Straipsnio „Cell“ žurnale įvade pabrėžiama, kad ląstelių perprogramavimas yra alternatyva žmogaus embrionų ląstelių naudojimui, kuris kelia „etines kontraversijas“. Tais pačiais 2007 metais daktaras Yamanaka dienraščiui „New York Times“ papasakojo ir asmeniškesnę istoriją, gerokai ankstesnę už savo dabartinį išgarsėjimą. Pasak mokslininko, kartą jis aplankė savo draugą gydytoją vaisingumo klinikoje. Čia jam pasiūlė per mikroskopą pažvelgti į embrioną. „Kai pamačiau embrioną, staiga supratau, kad yra tik mažas skirtumas tarp jo ir mano dukterų“, pasakojo japonų mokslininkas, dviejų mergaičių tėvas. Tiesa, jis nepasisakė kategoriškai prieš embrioninių ląstelių naudojimą, kai nėra alternatyvos, tačiau deklaravo savo siekį tokią alternatyvą sukurti, kad embrioninių ląstelių nebereikėtų. Taigi, savo mokslinį projektą suvokė tuo pačiu ir kaip moralinį projektą.

Tad daktaro Yamanaka darbu domėjosi ir tie, kuriems rūpi mokslo derinimas su etika. Jo ir kolegų pasiekimai nebuvo padaryti per dieną, tai buvo kelerių metų darbas, apie kurį žinojo ir kiti. Daug kas sveikino japonų mokslininko pasiekimus būtent iš moralinės pusės. „Tai vienas iš retų pavyzdžių, kai mokslinis atradimas gali išspręsti daugiau problemų, nei sukurti“, rašoma Oksfordo universiteto Praktinės etikos centro komentare.

Daktaro Yamanaka tyrimas ženklino lūžį ir buvo teisinga tai premijuoti, sakė mons. Marcelo Sánchez Sorondo, Popiežiškosios mokslų akademijos pirmininkas. Tuoj po žinios apie Nobelio premijos suteikimą, pareiškimą išplatino Europos Sąjungos vyskupų komisija (COMECE), sveikindama perprogramuotų ląstelių atvertas terapijos galimybes ir raginama būtent šia kryptimi orientuoti ilgalaikį Europos Sąjungos finansavimą mokslui.

Mokslininkas buvo pakviestas į 2006 metų rugsėjį Vatikane surengtą tarptautinę konferenciją apie kamienines ląsteles. Tuosyk kongreso dalyviams kalbėjęs popiežius Benediktas XVI dėkojo už jų pastangas ir paragino katalikiškas medicinos institucijas domėtis etiškais kamieninių ląstelių tyrimais.

„Progresas gali būti tikras tik tada, kai tarnauja žmogaus asmeniui ir kai pats asmuo auga; kai auga ne tik jo techninė galia, bet ir moralinė sfera“, sakė Benediktas XVI minėtoje 2006 metų konferencijoje. (Vatikano radijas)