Vyskupų sinodo asamblėja, po Šventojo Tėvo kalbos, išklausė pirmajai kongregacijai
pirmininkavusio Pirmininko delegato, Honkongo ganytojo, kardinolo John Tong Hon ir
Sinodo generalinio sekretoriaus arkivyskupo Nikola Eterovič pranešimus. Tada sekė
įvadinė asamblėjos apžvalga, Relatio ante disceptationem, t.y. pranešimas prieš diskusijas,
kuris pagal Vyskupų Sinodo asamblėjose nusistovėjusią tvarką įveda į visus asamblėjos
darbus. Įvadinę apžvalgą pristatė JAV sostinės Vašingtono ganytojas, kardinolas Donald
Wuerl, kuris Sinodo asamblėjoje eina Generalinio relatoriaus pareigas.
Honkongo
vyskupas Tong prisiminė asamblėjos dalyviams komunistinio režimo baimę, kurią patyrė
vyskupijos šeimos prieš srities prijungimą prie Kinijos 1997 metais. Tačiau patirta
krizė daugeliui nepraktikuojančių katalikų buvo nauja proga vėl priartėti prie Bažnyčios,
atrasti dvasinę paramą. Per praėjusias Velykas buvo pakrikštyta trys tūkstančiai žmonių,
pasakojo Honkongo ganytojas, kuris Sinodo dalyviams pristatė tris pagrindinius evangelizavimo
principus:
Bendrystė tiek su Dievu, tiek su žmonėmis, ypač su varguoliais;
tarnystė, kuri reiškia savęs dovanojimą; doktrina, t.y. asmeninis susitikimas su Kristumi,
leidžiantis tapti liudytoju.
„Būkime uoliais tikėjimo liudytojais“, sakė kongregacijai
vadovavęs kard. John Tong Hon.
Pirmininkas delegatas tuomet pakvietė Vyskupų
sinodo generalinį sekretorių kreiptis į asamblėjos dalyvius. Arkivyskupas Nikola Eterovič
savo kalboje trumpai apžvelgė XIII eilinės asamblėjos uždavinius, priminė, kad popiežiaus
parinkta tema „Naujas evangelizavimas krikščionių tikėjimo perdavimui“ buvo viena
iš trijų, kurias vyskupai pasiūlė Šventajame Tėvui. Kitos dvi temos buvo parapija
kaip bendruomenė ir antropologiniai nūdienos iššūkiai. Generalinis sekretorius pasidžiaugė
viso pasaulio vyskupų gyvu įsijungimu į Sinodo asamblėjos paruošiamąją fazę, pažymėdamas,
kad daugiau kaip 90 procentų vietinių Bažnyčių savo įnašu ir siūlymais prisidėjo prie
asamblėjos darbo gairių parengimo. XIII eilinė yra iš viso penktoji popiežiaus Benedikto
XVI per daugiau nei septynerius pontifikato metus sušaukta asamblėja.
Po Vyskupų
sinodo generalinio sekretoriaus arkivyskupo N. Eterovič, Generalinis relatorius kard.
Donald Wuerl lotyniškai skaitė įvadinę asamblėjos apžvalgą.
Jis patikslino,
jog tai ką Bažnyčia skelbia, nėra „informacija apie Dievą“, bet „pats Dievas“, tapęs
žmogumi. Tačiau šiam skelbimui nūdienos visuomenėje yra daug kliūčių: tai intelektinis
ir ideologinis Kristaus atskyrimas nuo jo Bažnyčios, individualizmo barjeras, nepripažįstantis
žmogaus atsakomybės prieš kitą, racionalizmas, paverčiantis religiją asmeniniu reikalu,
drastiškas krikštytųjų tikėjimo praktikos sumažėjimas.
Tikėjimo skelbimui ypatingai
žalingos buvo praėjusio amžiaus aštuntojo ir devintojo dešimtmečių permainos, kai
drastiškai krito katechezės lygis, nutrūko tęstinumas, įvyko neleistini nukrypimai
liturgijoje.
Tarsi sukilo triuškinantis cunamis, kuris nusinešė visus socialinius
indikatorius, kaip santuoką, šeimą, bendrojo gėrio koncepciją, gebėjimą skirti gėrį
nuo blogio, -tvirtino kardinolas Wuerl.
Vis dėl to, sekuliarizacijos, materializmo
ir individualizmo paženklintoje kultūroje netrūksta džiuginančių ženklų. Visų prima
tai yra šeima: jaunimas, vaikai ir tėvai. Šeima yra naujojo evangelizavimo pavyzdys
ir erdvė, taip pat pirmasis visuomenės branduolys, kurio nūdienos visuomenė per dažnai
neįvertina ir net pašiepia. Tad jeigu praeityje misionieriai skelbdami Evangeliją
nukeliaudavo milžiniškus geografinius atstumus, nūdienos misionieriai, net neišėję
iš savo kvartalo, turi įveikti ideologinį atstumą, kuris yra toks pat milžiniškas,
kalbėjo Vašingtono arkivyskupas kardinolas Wuerl.
Anot jo, šiame kontekste
naujasis evangelizavimas nėra programa. Tai naujas būdas mąstyti, stebėti ir reaguoti.
Tai tarsi didinamasis stiklas, per kurį matome galimybes vėl iš naujo skelbti Evangeliją.
Kardinolas
kvietė krikščionišką žinią liudyti su nauju pasitikėjimu, kurį galėjo sunaikinti pasaulietiškų
vertybių sistema, pristatyta kaip aukštesnė nei Kristaus pasiūlytas gyvenimo stilius.
Todėl krikščionims reikia įveikti gėdos sindromą, kad gebėtų skelbti apie paprastos,
autentiškos ir apčiuopiamos draugystės su Jėzumi vertingumą.
Kardinolas pažymėjo,
kad naujieji bažnytiniai sąjūdžiai ir bendruomenės yra Naujojo evangelizavimo ženklas
ir didelė palaima nūdienos Bažnyčiai. Visi, kurie įsipareigoja Naujajam evangelizavimui,
sakė kardinolas Wuerl, turi būti vienybėje su Bažnyčia, Evangelija ir jos ganytojais,
turi Dievo žinią skelbti kupini džiaugsmo. Reikia suprasti, jog ši neatidėliotina
misija tokia svarbi, kad negalima gaišinti laiko. (Vatikano radijas)