Benediktas XVI atidarė Vyskupų Sinodą

Sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI šv. Petro aikštėje aukotomis Mišiomis atidarė tris savaites truksiantį Vyskupų Sinodo susirinkimą. Kartu su Šventuoju Tėvu koncelebravo prasidedančios Sinodo asamblėjos dalyviai – apie tris šimtus Bažnyčios ganytojų iš viso pasaulio. Tarp celebrantų buvo ir Lietuvos Vyskupų konferencijai Sinodo darbuose atstovausiantis Vilniaus augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis. Sekmadienio Mišiose dalyvavo ir Vokietijos bei Ispanijos katalikų bendruomenių delegacijos su savo vyskupais, nes šią dieną, prieš pat Mišias, dviem iš šių šalių kilusiems šventiesiems – šv. Hildegardai Bingenietei ir šv. Jonui Aviliečiui Popiežius suteikė Bažnyčios mokytojų titulus.

Šiomis iškilmingomis pamaldomis pradedame XIII generalinę eilinę Vyskupų Sinodo asamblėją, kurios tema: „Naujoji evangelizacija krikščioniškojo tikėjimo perdavimui“,- sakė Popiežius Mišių pradėdamas homiliją ir kartu pažymėjo, kad ši tematika atspindi pagrindinę visos bažnytinės bendruomenės dabartinio gyvenimo programinę kryptį, kad ji rūpi visiems Bažnyčios nariams, šeimoms, bendruomenės ir institucijoms. To paties siekiama paskelbtais Tikėjimo metais, kurie prasidės ateinantį ketvirtadienį, spalio 11 d., minint Vatikano II Susirinkimo pradžios penkiasdešimtąsias metines.

Šiandien norėčiau trumpai pasvarstyti apie „naująjį evangelizavimą“, gretindamas jį su įprastiniu evangelizavimu, tai yra misija ad gentes. Bažnyčia yra tam, kad evangelizuotų. Ištikimi Viešpaties Jėzaus Kristaus įsakymui, jo mokiniai ėjo į visą pasaulį, skelbė Gerąją Naujieną, visur steigė krikščionių bendruomenes. Su laiku jos tapo gerai organizuotomis Bažnyčiomis su gausiais tikinčiaisiais. Kai kuriais istorijos laikotarpiais Apvaizda buvo sužadinusi nepaprastą Bažnyčios misijos dinamizmą. Gana paminėti anglosaksų, slavų tautų evangelizavimą, Evangelijos skelbimą Amerikos žemyne ar naujas misijas Afrikoje, Azijoje ir Okeanijoje. Šiame fone matome ryškias šiandien paskelbtų Bažnyčios mokytojų – šv. Jono Aviliečio ir šv. Hildegardos Bingenietės figūras. Autoritetingiausia to dvasinio ir sielovadinio dinamizmo išraiška mūsų laikais buvo Vatikano II Susirinkimas.

Šiandien tas atnaujintas dinamizmas veikia dvi kryptimis, - tęsė homiliją popiežius Benediktas. Viena – tai misija ad gentes, tai yra Evangelijos skelbimas tiems, kurie jos dar negirdėjo ir kurie dar nepažįsta Kristaus ir jo išganančios naujienos. Kita – tai naujasis evangelizavimas, nukreiptas pirmiausia į tuos žmones, kurie nors ir pakrikštyti, yra nutolę nuo Bažnyčios ir gyvena nesivadovaudami krikščionybės mokymu. Kaip tik šiam naujajam evangelizavimui skirta šiandien atidaroma Vyskupų Sinodo asamblėja. Jos tikslas, skatinti nutolusiųjų naują susitikimą su Viešpačiu, kuris vienintelis pripildo prasmės ir ramybės žmogaus gyvenimą, padėti jiems atrasti tikėjimą, malonės džiaugsmo ir vilties šaltinį asmeniniame, šeimyniniame ir visuomeniniame gyvenime. Žinoma, ši ypatinga veikimo kryptis nereiškia, kad reikia skirti mažiau dėmesio Bažnyčios misijoms ar įprastiniam krikščioniškųjų bendruomenių evangelizavimui, nes visi šie aspektai, vienas kitą papildydami, priklauso vienai visa apimančiai evangelizavimo misijai.

Dalį homilijos popiežius Benediktas skyrė šeimai, apie kurią kalbėjo šio sekmadienio Evangelija ir kuri yra viena svarbiųjų naujojo evangelizavimo erdvių. Santuoka, ištikima ir neišardoma meilės sąjunga, remiasi vieno ir triasmenio Dievo malone ir Kristaus meile, kuria jis mus ištikimai mylėjo net iki kryžiaus aukos. Šitaip suvokdami santuoką, mes kartu su skausmu matome daugybę iširusių šeimų. Matome akivaizdų ryšį tarp šeimos krizės ir tikėjimo krizė. Dėl to šeimą Bažnyčia suvokia ne tik kaip naujojo evangelizavimo objektą, bet ir kaip subjektą, kaip veikėją.

Homilijoje Popiežius taip pat priminė Vatikano II Susirinkimo iškeltą visiems krikščionims skirtą visuotinį pašaukimą į šventumą. Šventieji yra pirmaeiliai evangelizavimo misijos veikėjai, o kartu ir bendruomenių, iš kurių jie išaugo, gyvybingumo liudytojai. Jie savo pavyzdžiu ir užtarimu mums rodo Evangelijos grožį, jie mus ragina džiugiai gyventi tikėjimu, viltimi ir meile, jie padeda mums atrasti Dievo Žodžio „skonį“. Šventumas nebijo jokių kultūrinių, socialinių, politinių ar religinių barjerų, nes šventumo kalba yra meilės ir tiesos kalba. Ją supranta visi geros valios žmonės. Ji priartina mums Jėzų Kristų, neišsenkantį naujos gyvybės šaltinį. Šiame kontekste Popiežius dar kartą priminė šį sekmadienį paskelbtų Bažnyčios mokytojų pavyzdį.

Turėdami prieš akis krikščioniško gyvenimo idealą, kurį išreiškia pašaukimas į šventumą, turime nuolankiai žiūrėti ir į daugelio krikščionių pažeidžiamumą, asmenines ir bendruomenines nuodėmes, kurios yra rimta kliūtis evangelizavimui; turime suprasti, kad Dievo galybė susiduria su žmogaus silpnumu. Dėl to naujasis evangelizavimas neįmanomas be nuoširdaus atsivertimo. Reikia susitaikyti su Dievu ir su artimu. Tik apsivalę, krikščionys teisėtai didžiuosis, jog jie yra Dievo vaikai, skurti pagal jo paveikslą ir atpirkti brangiuoju Kristaus krauju, bus kupini džiaugsmo ir galės dalintis juo su visais, artimaisiais ir tolimaisiais.

* * *

Iškart po Mišių, ten pat Šv. Petro aikštėje, buvo kalbama ir sekmadienio Vidudienio malda. Šia proga popiežius Benediktas keliomis kalbomis dar kartą pasveikino Mišiose dalyvavusius tikinčiuosius, paprašė malda lydėti Sinodo darbus ir palinkėjo, kad visiems būtų vaisingi jau greit prasidėsiantys Tikėjimo metai. Trumpu sveikinimu italų kalba Popiežius taip pat kreipėsi į maldininkus Pompėjos Rožinio Marijos šventovėje dalyvaujančius kaip tik šį sekmadienį minimoje Rožinio Karalienės šventėje. O taip pat visus paragino Tikėjimo metais kalbėti Rožinį.

* * *

Tarp koncelebrantų, kartu su Šventuoju Tėvu aukojusių sekmadienio Mišias, kaip minėta, buvo ir Vilniaus augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, Sinodo darbuose atstovaujantis Lietuvos Vyskupų konferencijai. Po sekmadienio Mišių įrašėme šį trumpą jo pasisakymą:

Sinodas prasidėjo Mišiomis su Šventuoju Tėvu, dalyvaujant šio Sinodo Tėvams – vyskupams, suvažiavusiems iš įvairių pasaulio kraštų, Vyskupų konferencijų delegatams. Jo tema yra naujoji evangelizacija kaip būdas perteikti tikėjimą šiandien. Mus sukvietė čia labai įvairios progos. Tai ir 50 metų nuo Vatikano II Susirinkimo pradžios, taip pat 20 metų nuo Katalikų Bažnyčios Katekizmo paskelbimo. Spalio 11 d. bus ir Tikėjimo metų atidarymas. Daug įvairių sukakčių minėjimų, bet visos jos veda į vieną „tašką“, nes pagrindinė Sinodo tema yra naujoj evangelizacija, o Evangelija – tai mums, krikščionims, visada yra Jėzus Kristus, jo Žodis, jo gyvenimas. Ir kai kalbame apie naująją evangelizaciją, kalbame ne apie kokį nors kitą žodį, kitą išganytoją, kurio ieškotume, bet kalbame apie tą patį Jėzų Kristų, į kurį kreipia žvilgsnį ir Vatikano II Susirinkimo dokumentai, pabrėždami, kad svarbu jo Žodžio šviesoje ieškoti atsakymų į konkrečias mūsų dienų aktualijas, į klausimus, kurie šiandien jaudina visuomenę. Šiame Sinode vyskupai stengsis iš naujo išgristi tą patį Viešpaties Dievo Žodį, ištartą Jėzuje Kristuje, ir atnaujinti tikėjimo kelionės kryptį, pasisemti jėgų šios dienos mūsų tikėjimo piligrimystei.

(Vatikano radijas)