Popiežiaus bendroji audiencija. Kiekvienoje liturgijoje dalyvauja visa Bažnyčia.
Bendrosios audiencijos katechezėje prieš savaitę popiežius Benediktas XVI pradėjo
kalbėti apie vieną svarbiausių krikščioniškosios maldos šaltinių – liturgiją, kuri,
kaip tvirtina Katalikų Bažnyčios Katekizmas, „yra dalyvavimas Kristaus maldoje Tėvui
Šventojoje Dvasioje. Liturgija yra visokios krikščionio maldos versmė ir vainikas“
(1073). Šiandien, - kalbėjo Popiežius šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams,
- norėčiau, kad savęs paklaustume: Ar aš savo gyvenime skiriu pakankamai vietos maldai?
Ir visų pirma: Kiek vietos mano ryšyje su Dievu skiriama liturgijai, ypač Šventosioms
Mišioms, dalyvavimui bendroje Kristaus Kūno – Bažnyčios – maldoje?
Atsakydami
į klausimą pirmiausia turime atsiminti, kad malda – tai visų pirma Dievo vaikų gyvas
ryšys su Dievu geruoju Tėvu, su Sūnumi Jėzumi Kristumi ir su Šventąja Dvasia,- sakė
Popiežius. Maldos gyvenimas reiškia buvimą Dievo akivaizdoje, bendravimą su juo kaip
kasdieniame gyvenime bendraujama su šeimos nariais ir kitais artimais žmonėmis, su
bičiuliais. Toks bendravimas su vienu triasmeniu Dievu įmanomas krikšto dėka, kuriuo
mes buvome įskiepyti į Kristų, pradėjome suaugti su juo (plg. Rom 6,5). Taip pat neturėtume
užmiršti, kad Kristų surandame, su juo asmeniškai susipažįstame Bažnyčioje. Dalyvaudami
liturgijoje mokomės kalbėti Bažnyčios kalba, jos kalba tampa mūsų gimtąja kalba.
Norėčiau
atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų aspektą, - sakė popiežius Benediktas. Katalikų
Bažnyčios Katekizme skaitome: „Naujosios Sandoros liturgijoje visa liturginė veikla,
ypač Eucharistijos ir sakramentų šventimas, yra Kristaus ir Bažnyčios susitikimas“
(1097). Vadinasi, liturgiją švenčia „visas Kristus“ – bendruomenė, kuri yra Kristaus
Kūnas, su Kristumi, kuris yra Galva. Dėl to liturgija nėra tik pačios bendruomenės
pasirodymas. Tikra liturgija švenčiama tik tuomet kai bendruomenė „išeina iš savęs“,
įveikia savo uždarumą, tampa dalimi tos didžiosios visuotinės puotos, tos didžios
gyvos bendruomenės, kurią maitina Dievas.
Liturgija pati savaime reiškia visuotinumą
ir šitą jos bruožą reikia vis iš naujo gerai įsisąmoninti. Krikščioniška liturgija
švenčiama visuotinėje Dievo šventykloje, kuri yra Prisikėlęs Kristus, ant kryžiaus
išskėstomis rankomis visus kviečiantis į amžinos Tėvo meilės glėbį. Liturgiją švenčia
ne pavienis žmogus – kunigas ar tikintysis – ir ne žmonių grupė; liturgija yra paties
Dievo veikimas Bažnyčioje, jos istorijoje, jos turtingoje tradicijoje ir jos kūrybingume.
Toks liturgijai būdingas visuotinumas, - sakė Popiežius, -reiškia, jog nei pavienės
bendruomenės, nei ekspertai negali jos kaitalioti ar naujai išradinėti, bet ji turi
būti ištikima visuotinės Bažnyčios naudojamoms formoms. Kiekvienoje, kad ir pačios
mažiausios bendruomenės švenčiamoje liturgijoje dalyvauja visa Bažnyčia. Dėl to švenčiančioje
bendruomenėje nėra „svetimųjų“; kiekviename liturgijos šventime drauge dalyvauja visa
Bažnyčia, dangus ir žemė, Dievas ir žmonija.
Brangieji, - sakė Šventasis Tėvas
baigdamas bendrosios audiencijos katechezę, - Bažnyčia veikia įvairiais būdais. Jos
veikimą mes matome karitatyvinėje veikloje, misijų projektuose, kiekvieno krikščionio
apaštalavime jam artimiausioje aplinkoje. Tačiau liturgijoje mes labiausiai jaučiame,
kad esame Bažnyčia. Joje Dievas įeina į mūsų gyvenimą ir mes galime su Juo susitikti,
prie Jo prisiliesti.
Po keliomis kalbomis perskaitytų katechezės santraukų
ir po sveikinimų audiencijoje dalyvavusioms didesnėms maldininkų grupėms, pačioje
šio trečiadienio susitikimo pabaigoje, Šventasis Tėvas priminė, kad jau šį ketvirtadienį
jis keliaus į Loreta ir kad šia savo kelione jis paminės 50 metų sukaktį nuo įsimintinos
palaimintojo Jono XXIII piligrimystės į tą Marijos šventovę, surengtos likus savaitei
iki Vatikano II Susirinkimo atidarymo. „Melskimės visi kartu ir prašykime Dievo Motinos
užtarimo dviem svarbiausiems bažnytinio gyvenimo įvykiams, kuriuos netrukus švęsime
– Tikėjimo metams ir naujajam evangelizavimui skirtam Vyskupų Sinodui. Švenčiausioji
Mergelė tepadeda Bažnyčiai vykdyti savo misija, skelbti Evangelija mūsų laikų vyrams
ir moterims“. (Vatikano radijas)