2012-10-03 17:36:37

Popiežiaus bendroji audiencija. Kiekvienoje liturgijoje dalyvauja visa Bažnyčia.


Bendrosios audiencijos katechezėje prieš savaitę popiežius Benediktas XVI pradėjo kalbėti apie vieną svarbiausių krikščioniškosios maldos šaltinių – liturgiją, kuri, kaip tvirtina Katalikų Bažnyčios Katekizmas, „yra dalyvavimas Kristaus maldoje Tėvui Šventojoje Dvasioje. Liturgija yra visokios krikščionio maldos versmė ir vainikas“ (1073). Šiandien, - kalbėjo Popiežius šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams, - norėčiau, kad savęs paklaustume: Ar aš savo gyvenime skiriu pakankamai vietos maldai? Ir visų pirma: Kiek vietos mano ryšyje su Dievu skiriama liturgijai, ypač Šventosioms Mišioms, dalyvavimui bendroje Kristaus Kūno – Bažnyčios – maldoje?

Atsakydami į klausimą pirmiausia turime atsiminti, kad malda – tai visų pirma Dievo vaikų gyvas ryšys su Dievu geruoju Tėvu, su Sūnumi Jėzumi Kristumi ir su Šventąja Dvasia,- sakė Popiežius. Maldos gyvenimas reiškia buvimą Dievo akivaizdoje, bendravimą su juo kaip kasdieniame gyvenime bendraujama su šeimos nariais ir kitais artimais žmonėmis, su bičiuliais. Toks bendravimas su vienu triasmeniu Dievu įmanomas krikšto dėka, kuriuo mes buvome įskiepyti į Kristų, pradėjome suaugti su juo (plg. Rom 6,5). Taip pat neturėtume užmiršti, kad Kristų surandame, su juo asmeniškai susipažįstame Bažnyčioje. Dalyvaudami liturgijoje mokomės kalbėti Bažnyčios kalba, jos kalba tampa mūsų gimtąja kalba.

Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų aspektą, - sakė popiežius Benediktas. Katalikų Bažnyčios Katekizme skaitome: „Naujosios Sandoros liturgijoje visa liturginė veikla, ypač Eucharistijos ir sakramentų šventimas, yra Kristaus ir Bažnyčios susitikimas“ (1097). Vadinasi, liturgiją švenčia „visas Kristus“ – bendruomenė, kuri yra Kristaus Kūnas, su Kristumi, kuris yra Galva. Dėl to liturgija nėra tik pačios bendruomenės pasirodymas. Tikra liturgija švenčiama tik tuomet kai bendruomenė „išeina iš savęs“, įveikia savo uždarumą, tampa dalimi tos didžiosios visuotinės puotos, tos didžios gyvos bendruomenės, kurią maitina Dievas.

Liturgija pati savaime reiškia visuotinumą ir šitą jos bruožą reikia vis iš naujo gerai įsisąmoninti. Krikščioniška liturgija švenčiama visuotinėje Dievo šventykloje, kuri yra Prisikėlęs Kristus, ant kryžiaus išskėstomis rankomis visus kviečiantis į amžinos Tėvo meilės glėbį. Liturgiją švenčia ne pavienis žmogus – kunigas ar tikintysis – ir ne žmonių grupė; liturgija yra paties Dievo veikimas Bažnyčioje, jos istorijoje, jos turtingoje tradicijoje ir jos kūrybingume. Toks liturgijai būdingas visuotinumas, - sakė Popiežius, -reiškia, jog nei pavienės bendruomenės, nei ekspertai negali jos kaitalioti ar naujai išradinėti, bet ji turi būti ištikima visuotinės Bažnyčios naudojamoms formoms. Kiekvienoje, kad ir pačios mažiausios bendruomenės švenčiamoje liturgijoje dalyvauja visa Bažnyčia. Dėl to švenčiančioje bendruomenėje nėra „svetimųjų“; kiekviename liturgijos šventime drauge dalyvauja visa Bažnyčia, dangus ir žemė, Dievas ir žmonija.

Brangieji, - sakė Šventasis Tėvas baigdamas bendrosios audiencijos katechezę, - Bažnyčia veikia įvairiais būdais. Jos veikimą mes matome karitatyvinėje veikloje, misijų projektuose, kiekvieno krikščionio apaštalavime jam artimiausioje aplinkoje. Tačiau liturgijoje mes labiausiai jaučiame, kad esame Bažnyčia. Joje Dievas įeina į mūsų gyvenimą ir mes galime su Juo susitikti, prie Jo prisiliesti.

Po keliomis kalbomis perskaitytų katechezės santraukų ir po sveikinimų audiencijoje dalyvavusioms didesnėms maldininkų grupėms, pačioje šio trečiadienio susitikimo pabaigoje, Šventasis Tėvas priminė, kad jau šį ketvirtadienį jis keliaus į Loreta ir kad šia savo kelione jis paminės 50 metų sukaktį nuo įsimintinos palaimintojo Jono XXIII piligrimystės į tą Marijos šventovę, surengtos likus savaitei iki Vatikano II Susirinkimo atidarymo. „Melskimės visi kartu ir prašykime Dievo Motinos užtarimo dviem svarbiausiems bažnytinio gyvenimo įvykiams, kuriuos netrukus švęsime – Tikėjimo metams ir naujajam evangelizavimui skirtam Vyskupų Sinodui. Švenčiausioji Mergelė tepadeda Bažnyčiai vykdyti savo misija, skelbti Evangelija mūsų laikų vyrams ir moterims“. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.