Romoje paminėtos Raoulio Wallenbergo šimtosios metinės

Šiemet sukanka garsaus švedų diplomato Raoulio Wallenbergo gimimo šimtosios metines. Diplomato Antrojo pasaulinio karo metu nuo mirties išgelbėjusio dešimtis tūkstančių žydų dingimas Vengrijos sostinėje Budapešte 1945 metais dar šiandien yra neatskleista ir viena iš labiausiai saugojamų buvusios Sovietų Sąjungos paslapčių. Dar šiandien nežinoma jo mirties data. Raoulio Wallenbergo gimimo šimtosios metinės pirmadienį Romoje buvo paminėtos tarptautinėje konferencijoje „Drąsa blogio akivaizdoje“, kurią surengė Švedijos atstovybė prie Šventojo Sosto, Italijos žydų bendruomenių sąjunga ir Šv. Egidijaus bendruomenė.

Praėjus šimtui metų nuo gimimo ir neturint aiškių žinių apie mirtį, Raoulis Wallenbergas taip, kaip ir kitos panašios asmenybės, pribloškia ir patraukia nepaprastai žėrinčiu gėriu, pažymėjo trečiadienio laidoje Vatikano laikraštis „l’Osservatore Romano“. Dienraštis priminė, jog 1945 metų sausį išvadavus Budapeštą diplomatas prašė susitikimo su Sovietų pareigūnais, tačiau iš susitikimo nebegrįžo. Sovietų Sąjungos vyriausybė 1957 metais paskelbė, kad Raoulis Wallenbergas mirė 1947 metais Lubiankos kalėjime nuo „infarkto“. Galima nužudymo kalėjime versija tebėra apgaubta neaiškumų, todėl Wallenbergo Fondas ir toliau deda didžiules pastangas, siekdamas atskleisti tiesą apie tai kas nutiko Raouliui Wallenbergui po to, kai buvo rusų suimtas.

Konferencijoje Romoje buvo kalbama apie švedų diplomato paliudytą didvyriškumą, jo įveiktus sunkumus, savęs išsižadėjimą ir meilę gyvybei. Konferencijoje liudijęs Wallenbergo Budapešte išgelbėtas asmuo prisiminė, jog greta švedo diplomato Budapešte daug žydų buvo išgelbėta Šventojo Sosto nuncijaus arkivyskupo Rotta ir jo sekretoriaus monsinjoro Gennaro Verolino pastangomis. Žydai galėjo išsigelbėti jei turėjo Wallenbergo dalijamus švediškus dokumentus, arba mons. Verolino fiktyvius krikšto metrikus. Su Raouliu Wallenbergu bendradarbiavęs Apaštalikasis nuncijus Angelo Rotta dalijo žydams Šventojo Sosto pasus. Šios pastangos, kad ir pavėluotos, buvo svarbios stengiantis išgelbėti likusius Europos žydus. Raoulio Wallenbergo dėtos pastangos primena, jog žmogaus orumas yra aukščiau priklausymo bet kokiai kultūrai ar religijai, pažymėjo konferencijoje šv. Egidijaus bendruomenės atstovas Valerio De Cesaris.

Wallenbergo Fondo garbės komisijai priklauso dešimtys valstybių vadovų ir Nobelio premijos laureatų. Fonde nuo 2000 metų veikia „Angelo Giuseppe Roncalli“ komitetas. Jo tikslas yra pagerbti 1958 metais popiežiumi Jonu XXIII tapusį buvusį Apaštališkąjį delegatą Turkijoje, kurio veiksmai padėjo išgelbėti nuo mirties tūkstančius nacių persekiotų žydų. (Vatikano radijas)