Kardinolas Ricard. Pasaulietiškumas yra visuomenės gėris

Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ kalbino Bordo arkivyskupą kardinolą Jean-Pierre Ricard, šiomis dienomis besilankiusį Romoje su vizitu ad Limina. Pokalbio dėmesio centre – įvairios aktualijos Prancūzijos Bažnyčioje ir visuomenėje.

Komentuodamas pokalbius tarp vyriausybės ir musulmonų Prancūzijoje apie pasaulietiškumą, kardinolas Ricard sakė, jog valstybės pasaulietiškumas šiandien yra nediskutuotinas. Pasaulietiškumas išreiškia valstybės nepriklausomybę ir neutralumą religijų atžvilgiu. Tai pamatinis konstitucijos principas. Kai kurie islamo atstovai iškėlė tokias temas, kaip ritualinis skerdimas, musulmoniškos erdvės kapinėse, atskiras vyrams ir moterims baseinų lankymas, moterų galvų uždangalų nešiojimas ar galimybė būti aplankytam tik tos pačios lyties mediko.

Kai kurie iš šių prašymų gali būti priimti, kiti ne. Galbūt reiktų pragmatinio požiūrio, kuris leistų išvengti autoritarinio religinių grupių spaudimo ir troškimo pasaulietiškumo principą taikyti viešojoje erdvėje. Jei valstybė yra pasaulietiška, tai visuomenė nėra. Ji yra pliurali ir skirtumai teisėtai reiškiasi viešojoje erdvėje, atsižvelgiant į bendrus sugyvenimo reikalavimus.

Atsakydamas į klausimą apie parlamento draudimą viešose vietose nešioti religinius simbolius, Bordo arkivyskupas sakė, jog pasaulietiškumas paima ir valstybės pareigūnų ar mokytojų religinį neutralumą. Valstybės pareigūnai turi gerbti sąžinės laisvę, jei nėra visuomenės tvarkos ardymo. Perdėtas yra draudimas nešioti religinius simbolius mokyklos erdvėje, ypač jei nėra grėsmės viešai tvarkai. Kita vertus, draudimas nešioti visą veidą uždengianti apdangalą gali būti pateisinamas: tai nėra religinė diskriminacija, tačiau viešos tvarkos poreikis.

Komentuodamas dabartino Prancūzijos prezidento siekį įteisinti homoseksualių asmenų santuokas ir pradėtas diskusijas šia tema, prancūzų vyskupas sakė, jog tikisi tikros diskusijos visuomenėje, o ne jau iš anksto nulemto sprendimo per žiniasklaidą ir spaudimo grupes. Leidimas tos pačios lyties asmenims tuoktis ir įsivaikinti nėra tik santuokos išplėtimas vardan lygybės ir nediskriminacijos. Čia kalbama apie pačią santuokos ir tėvystės struktūrą. Prancūzų vyskupai išsakys savo nuomonę apie santuoką, kuri nėra motyvuota grynai konfesine perspektyva, tačiau tarnyste žmogui, prie kurios gali prisijungti ir kitų kultūrinių horizontų žmonės.

Kalbėdamas apie krizės pasekmes, ganytojas pabrėžė, jog bažnytinės karitatyvinės organizacijos labai daug įsipareigojo, kad palengvintų stokojančių naštą ir situaciją. Kalbant apie kunigų pašaukimus, jų yra daugiau miestuose, ypač universitetiniuose. Tačiau neramina situacija kaimiškose vyskupijose. Reikia vykdyti pašaukimų sielovadą, kviesti kunigus užsieniečius, įtraukti pasauliečius, koordinuoti miesto ir kaimo vyskupijų resursus.

Paklaustas apie naująjį evangelizavimą ir artėjančius Tikėjimo metus, kardinolas Ricard pabrėžė, kad tai nėra komercinė strategija, siekiant pritraukti prarastą klientūrą. Pirmiausia tai turi būti ugnis, deganti Kristaus mokinių širdyse. O tai apima tikėjimo gilinimą. Reikia drąsos, kalbėjimo ir naujų kelių Evangelijai tiesimo. Apaštalinė drąsa, dvasinis atgimimas ir formacija yra glaudžiai susiję. (Vatikano radijas)