Australijos parlamentas atmetė tos pačios lyties asmenų santuoką
Po prieš keletą mėnesių oficialiai pradėtų diskusijų, kurios pastarosiomis dienomis
buvo itin įkaitusios, rugsėjo 19 dieną Australijos parlamento atstovų rūmai neabejotina
persvara, 98 prieš 42, atmetė tos pačios lyties asmenų santuokos projektą.
Aktyviai
prieš tokios santuokos projektą pasisakė įvairios religinės bendruomenės, tarp jų
ir katalikų Bažnyčia. Homoseksualių asmenų santuokų projektai šiuo metu svarstomi
Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, atgarsių yra ir Lietuvoje. Tad verta pakartoti
argumentus, kurie buvo suformuluoti prieš tos pačios lyties santuokų pripažinimą katalikų
Bažnyčioje Australijoje, ypač Sidnėjaus arkivyskupo kardinolo George Pell lūpomis.
Dar
šių metų kovo mėnesį kardinolas Pell dalyvavo parlamento specialios komisijos posėdyje
ir išsakė savo nuomonę. Pasak jo, santuoka ir toliau turi išlaikyti vyro ir moters
sąjungos prasmę.
Santuoka yra prigimtinė institucija. Vyras ir moteris duoda
save vienas kitam gyvenime, taip pat ir lytiniame, atviri vaikų gimimui. Ši institucija
yra pripažįstama, gerbiama ir palaikoma būtent dėlto, kad joje gimsta vaikai ir yra
atsiliepiama į giliausius vaikų poreikius, duodant tėvo ir motinos meilę.
Čia
yra esminis skirtumas nuo tos pačios lyties asmenų sąjungos. Jei pastarojoje gali
būti įsipareigojimo, jautrumo vienas kitam, iš jų ryšio negali gimti vaikai. Santuoka
nėra paprastas meilės ryšys tarp dviejų asmenų, tačiau yra išskirtinė fizinė ir jausminė
sąjunga, savaime atvira gyvybės galimybei.
Tai galioja ir toms poroms, kurios
dėl amžiaus ar nevaisingumo neturi vaikų. Jų ryšys taip pat yra iš prigimties, savaimiškai
sukurtas gimdyti gyvybę, nors ir negali jos pagimdyti šiuo metu ar vėliau, negali
aktualizuoti savaiminės gebos.
Stabili šeima, suteikianti geriausias sąlygas
vaiko augimui, yra vienintelis ir nepakeičiamas gėris visai visuomenei. Vaikai šeimoje
sužino, kad atsirado per meilės aktą, kad tėvai atsidavę vienas kitam.
Dėl
šių priežasčių tos pačios lyties asmenų santuokos nepripažinimas nėra diskriminacinis.
Teisinga yra pabrėžti, kad bet kokia diskriminacija prieš asmenį yra klaidinga. Kita
vertus, dalyvavimas socialinėje institucijoje nėra automatiškai ir lygiai visiems
prieinamas, priešingai, reikia skirstyti į grupes, kad institucija išliktų. Pavyzdžiui,
galimybė įsigyti aukštąjį išsilavinimą yra garantuojama visiems, tačiau į universitetą
priimami tie, kurie atitinka akademinius kriterijus, o ne tie, kurie paprasčiausiai
nori būti universitete.
Panašiai su teise į santuoką ir šeimos sukūrimą, kuri
yra pripažinta visuotine žmogaus teise. Visi turi teisę į santuoką. Tačiau kadangi
heteroseksuali sąjunga yra skirtinga nuo homoseksualios sąjungos, nėra neteisinga
nepripažinti pastarosios santuoka. Priešingai, reiktų sąžiningai pripažinti šių dviejų
sąjungų skirtingumą. Santuoka yra tai, ką tik vyras ir moteris gali įgyvendinti. Negalima
paneigti tos pačios lyties asmenų teisės į tai, ko jie negali įgyvendinti.
Santuoka
kaip vyro ir moters ryšys atviras gyvybei yra anksčiau už politiką ir valstybę. Todėl
valstybė neturėtų ja manipuliuoti, greičiau pripažinti ir saugoti, kaip dažniausiai
ir yra daroma. Ne valstybės vaidmuo yra keisti santuokos suvokimą ir apibrėžimą, remiantis
tik tuo, ką du žmonės gali jausti vienas kitam. (Vatikano radijas)