Benediktas XVI, kelionės Libane įspūdžiai

Popiežius, vietoj įprastinės katechezės – pastaruoju metu Šventasis Tėvas bendrosiose audiencijose veda pašnekesius apie maldą – šį trečiadienį apžvelgė sekmadienį pasibaigusią savo trijų dienų kelionę į Libaną, kurios pagrindinis tikslas buvo pasirašyti, paskelbti ir įteikti Apaštališkąjį paraginimą Bažnyčiai Artimuosiuose Rytuose, dokumentą, kuriuo buvo užbaigtas dar 2009 metais pradėtas ir Vatikane 2010 metais švęstas Vyskupų sinodas.

Noriu mintimis ir širdimi trumpai paminėti nepaprastas kelionės Libane dienas, kelionės, - sakė popiežius Benediktas, - kurios stipriai troškau, nepaisant sunkių aplinkybių, nes tėvas privalo visuomet būti šalia savo vaikų, kai jie išgyvena rimtas problemas.

Dėkodamas visiems, kurie prisidėjo prie kelionės rengimo ir įgyvendinimo, popiežius tvirtino, kad ši jo kelionė buvo svarbus bažnytinis įvykis, tačiau tuo pačiu ir puiki proga dialogui. Artimųjų Rytų regiono kraštų patiriamų sunkumų atžvilgiu Popiežius liudijo savo artumą, užtarė teisėtus gyventojų lūkesčius, juos drąsino savo taikos žinia. Popiežius įsakmiai paminėjo konfliktą Sirijoje, kurį pavadino baisiu, pareikalavusį tūkstančių žmonių gyvybių ir sukėlusį bangą pabėgėlių, kurie traukiasi į kitus regiono kraštus, kuriuose saugiau. Popiežius sakė, kad nepamiršta ir sunkios Irako padėties. Per visą kelionę, – kalbėjo Benediktas XVI, - Libano gyventojai, kaip ir iš kitų regiono kraštų atvykę svečiai – katalikai, kitų Bažnyčių, bažnytinių bendruomenių ir įvairių musulmonų bendruomenių atstovai – galėjo entuziastingai, palankioje atmosferoje išgyventi svarbią abipusės pagarbos ir brolystės patirtį, o tai buvo stiprus vilties ženklas visai žmonijai. Tačiau ypač susitikimas su tūkstančiais Libano ir Artimųjų Rytų katalikų sužadino padėkos už jų tikėjimo ir liudijimo uolumą jausmus, - kalbėjo audiencijos dalyviams popiežius.

Dėkoju Viešpačiui už tokią brangią dovaną, teikiančią vilties regiono Bažnyčios ateičiai: jaunimo, suaugusiųjų, šeimų, atkakliai trokštančių visu gyvenimu įsišaknyti Kristuje, išlikti prisirišusiais prie Evangelijos ir žengti kartu Bažnyčioje.

Padėkojęs katalikų patriarchams ir vyskupams bei Libano vyriausybei Šventasis Tėvas pasidžiaugė musulmonų bendruomenės atstovų pagarbiu ir nuoširdžiu priėmimu. Jų nuolatinis dalyvavimas kelionės renginiuose suteikė progą perduoti dialoguojančių ir bendradarbiaujančių krikščionybės ir islamo žinią. Man regis, jog jau išmušė valanda, kad krikščionys ir musulmonai kartu nuoširdžiai ir ryžtingai liudytų bendrą nusistatymą prieš padalijimus, smurtą ir karus, - sakė Benediktas XVI.

Šventasis Tėvas pažymėjo, kad katalikai, atvykę iš kaimyninių kraštų su uolumu paliudijo savo gilų prisirišimą prie Petro įpėdinio ir tęsė:

Dienos praleistos Libane buvo nepaprasta tikėjimo ir intensyvaus religingumo išraiška, kaip ir pranašiškas taikos ženklas. Daug tikinčiųjų, atvykusių iš visų Artimųjų Rytų, galėjo susimąstyti, dialoguoti ir melstis kartu, atnaujindami savo įsipareigojimą įšaknyti savo gyvenimus Kristuje. Esu tikras, kad libaniečių tauta gebės su nauju pasiryžimu liudyti taiką, kuri kyla iš pasitikėjimo Dievu. Trokštu, kad mano taikos žinia, kaip ir paliudyta pagarba, padėtų regiono valdantiesiems imtis ryžtingų taikos žingsnių ir padės gerinti susipratimą santykiuose tarp krikščionių ir musulmonų. Aš savo ruožtu malda toliau lydėsiu brangias regiono tautas, idant jos liktų ištikimos prisiimtiems įsipareigojimams, - sakė popiežius, skaitlingose Libano šventovėse garbinamos Marijos užtarimui pavesdamas praėjusios savo pastoracinės kelionės vaisius, išsakytus gerus linkėjimus, kaip ir teisėtus viso Artimųjų Rytų regiono lūkesčius.

Po trečiadienio bendrosios audiencijos popiežius Benediktas XVI sugrįžo į savo rezidenciją Kastelgandofe. (Vatikano radijas)