Pagonių kiemas Stokholme. „Pasaulis su Dievu ir be Dievo“.

Praėjusios savaitės ketvirtadienį ir penktadienį, rugsėjo 13 ir 14 dienomis, Popiežiškoji kultūros taryba Švedijos sostinėje surengė „Pagonių kiemą“ – tikinčiųjų ir netikinčiųjų diskusijų susitikimą, tema: „Pasaulis su Dievu ir be Dievo“. Susitikimams vadovavo Popiežiškosios kultūros tarybos primininkas kardinolas Gianfranco Ravasi. Dalyvavo Švedijos kultūros ir mokslo pasaulio atstovai, religijų atstovai, taip pat ir savo ateizmą viešai deklaruojantys netikintieji. Prie susitikimo organizavimo prisidėjo Švedijos ambasada prie Šventojo Sosto ir Švedijos karališkojo mokslų akademija, pasaulyje žinomoje pirmiausiai jos teikiamomis Nobelio premijomis.

Susitikimai vyko Švedijos karališkosios mokslų akademijos rūmuose. Pirmąją dieną diskutuota trimis temomis: „Ką reiškia tikėjimas arba netikėjimas?“, „Kas yra žmogus?“, „Ar yra nematerialusis pasaulis?“. Buvo kalbama apie asmeninę tikėjimo ir netikėjimo patirtį, apie mokslinio pažinimo ribas, apie sąžinę. Antrąją dieną daugiau dėmesio skirta socialiniams ir kultūriniams tikėjimo arba netikėjimo aspektams, diskutuota apie tai kiek nuo religijų priklauso gyvenimo pasaulyje kokybė, ar religijos padaro pasaulį ir gyvenimą jame geresnį ir laimingesnį.

Stokholme surengtas „Pagonių kiemas“ sulaukė netikėtai didelio dėmesio. Paprastai į susitikimus, organizuojamus Karališkojoje Mokslų akademijoje, žiūrima kaip į siauram ratui skirtus specifinius renginius. Ir nors iš pradžių buvo baiminamasi, kad toks susitikimas ganėtinai sekuliarizuotoje Švedijos visuomenėje gali nesusilaukti atgarsio, Akademijos salėje neliko nė vienos laisvos vietos. Pirmą kartą šios institucijos istorijoje debatams vadovavo Katalikų Bažnyčios kardinolas. Kiti dalyviai buvo liuteronų vyskupas, aktyvaus krikščionių jaunimo atstovė, netikintys mokslininkai, vienas neseniai į krikščionybę atsivertę mokslininkas, tikintys ir netikintys rašytojai, niekada netikėjęs ateistas ir ateistu tapęs krikščionis, musulmonė feministė.

Kaip apibendrindama rezultatus Vatikano radijui sakė Švedijos ambasadorė prie Šventojo Sosto Ulla Gudmundsson, ši susitikimas parodė, kad tikėjimas ir netikėjimas yra ganėtinai sudėtingi pasirinkimai, kad ir tikėti, ir netikėti galima įvairiais būdais. Ir nors Švedijoje netikinčių žmonių yra dauguma, šios dienos paliudijo, kad tikėjimo ir netikėjimo klausimas visuomenei svarbus, sulaukia jos dėmesio.

Panašiai šį renginį komentavo ir švedas jėzuitas tėvas Ulf Jonsson. Pasak jo, nors apie Švediją kalbama kaip apie vieną labiausiai sekuliarizuotų pasaulio šalių, ir daugeliu atžvilgių, tai tiesa, šis susitikimas parodė, kad vis dėlto yra įmanomas tikinčiųjų ir netikinčiųjų dialogas. Visi dalyviai galėjo laisvai reikšti savo nuomonę, taip pat ir kritikuoti kitų pozicijas, bet tai daryta labai mandagiai ir pagarbiai. Įdomu ir tai, sakė švedas jėzuitas, kad tie, kas Katalikų Bažnyčią įsivaizdavo tik kaip instituciją, kuri kitus moko ir moralizuoja, šiomis dienomis turėjo progos pamatyti, kad ji sugeba ir atidžiai išklausyti kitus. (Vatikano radijas)