Popiežiaus spaudos konferencija lėktuve. Fundamentalizmas prieštarauja religijos esmei.

Kaip ir kitų apaštališkųjų kelionių metu, taip ir šį kartą, skrisdamas į Libaną popiežius Benediktas XVI lėktuve susitiko su kartu skridusiais žurnalistais ir atsakė į kelis jų klausimus. Visų pirma buvo kalbama apie nelengvą istorinį šios kelionės kontekstą, apie neseniai paminėtas rugsėjo 11-osios metines, taip pat apie neseniai sukakusias vieno kraupiausių Libano pilietinio karo epizodų - palestiniečių civilių žudynių Sabros ir Šatilos stovyklose metines. Be to ir šiuo metu Libano kaimynystėje vyksta kruvinas pilietinis karas. Nuolat gresia vis naujų smurto proveržių rizika. Ar dėl šių aplinkybių neketinta atsisakyti kelionės į Libaną?

Niekas man nepatarė atsisakyti kelionės, nė aš pats nesvarsčiau tokios galimybės, nes žinau, kad ten kur padėtis darosi vis labiau komplikuota, ten dar labiau reikia duoti brolybės ženklą, padrąsinti solidarumą, - atsakė popiežius Benediktas. Mano kelionės tikslas – pakviesti į dialogą ir į taiką, visiems kartu ieškoti sprendimų. Esu dėkingas, kad galiu šiuo metu aplankyti šią šalį, apie kurią Jonas Paulius II yra pasakęs, kad ji pati, kad Libanas pats savaime yra susitaikinimo žinia trims šio regiono religijoms.

Popiežiaus buvo taip pat klausiama kaip šiais laikais kalbėti apie dialogą su islamu, jei vis daugiau krikščionių visame pasaulyje kenčia nuo stiprėjančio fundamentalizmo. Fundamentalizmas, - atsakė Popiežius, - yra religijos falsifikavimas, yra prieštaravimas religijos esmei, nes religijos skelbia Dievo taiką pasaulyje. Tad Bažnyčia ir visos religijos pašauktos apsivalyti nuo tokių pagundų, būti šviesa sąžinėms, kad kiekvienas turėtų aiškų Dievo vaizdą. Turime gerbti vieni kitus, nes visi esame Dievo atspindžiai.

Buvo taip pat teiraujamasi Popiežiaus nuomonės apie „arabų pavasarius“, prasidėjusius daugelyje šalių, kuriose krikščionys sudaro visuomenės narių mažumas. Pats savaime „arabų pavasaris“ yra pozityvus dalykas, - sakė Benediktas XVI. Tai didesnės demokratijos, laisvės, bendradarbiavimo troškimas, arabiškosios tapatybės atgimimas. Šis laisvės šauksmas, kilęs iš išsilavinusios jaunosios kartos, trokštančios labiau dalyvauti politiniame ir socialiniame gyvenime, yra labai pozityvus dalykas ir jį sveikiname taip pat ir mes, krikščionys. Žinoma, suprantame, atsimindami revoliucijų istoriją, kad šiam svarbiam ir pozityviam laisvės šauksmui kyla grėsmė užmiršti vieną svarbų aspektą, vieną fundamentalią laisvės dimensiją – toleranciją kito atžvilgiu. Turime padaryti viską kas įmanoma, - sakė Popiežius, - kad laisvės troškimas būtų nukreiptas teisinga linkme ir kad nebūtų užmiršta tolerancija ir susitaikinimas, kurie yra esminiai laisvės elementai. Tad Arabų pavasariui reikia atsiminti tūkstantmetę šios žemės istoriją. Šias šalis kartu kūrė krikščionys ir arabai. Jie ir dabar privalo kartu gyventi. Tad manau, kad labai svarbu įžvelgti pozityvius dalykus šiuos naujuose judėjimuose ir daryti viską kas įmanoma, kad būtų teisingai suvokiama laisvė, kad būtų daugiau dialogo, o ne vienų viešpatavimo kitiems.

Iš Sirijos, kaip anksčiau iš Irako, krikščionys priversti bėgti. Ką Bažnyčia ketina sakyti ar daryti, kad šis reiškinys būtų sustabdytas? Atsakydamas, popiežius Benediktas patikslino, kad bėga ne tik krikščionys, bet ir musulmonai. Žinoma, yra didelis pavojus, kad krikščionys pasitrauks iš tų teritorijų ir ten jų nebeliks, dėl to reikia jiems padėti, kad nebūtų verčiami bėgti. Pati didžiausia pagalba būtų nutraukimas karo ir smurto, dėl kurių žmonės bėga. Kaip galime priešintis karui? Skelbdami taikos žinią, aiškindami, kad smurtas niekur neveda ir neišsprendžia jokių problemų. Čia svarbus ir žurnalistų darbas. Jie turi padėti žmonėms suprasti, kad smurtas niekam nenaudingas. Benediktas XVI paminėjo ir prekybos ginklais problemą. Pasak Popiežius, prekyba ginklais šioje situacijoje yra sunki nuodėmė. Reikia ne ginklų, bet idėjų, taikos, kūrybingumo, pagarbos, pakantos skirtingumui; reikia parodyti, kad religijos gerbia viena kitą; reikia pagarbos žmogui, kaip Dievo kūriniui; reikia artimo meilės, kuri yra esminė visų religijų sudėtinė dalis.

Paskutinis, penktasis, Popiežiui užduotas klausimas lietė Europos ir Šiaurės Amerikos krikščionių bendradarbiavimą su krikščionimis Artimuosiuose Rytuose. Benediktas XVI sakė, kad pirmiausia reikia daryti įtaką politikų bendruomenei, kad jie sutelktų visas pastangas į taikos kūrimą. Svarbi ir materialinė pagalba, karitatyvinė veikla. Ne mažiau reikalinga ir malda, nes kai meldžiamasi su tikėjimu ir pasitikėjimu, sulaukiama ir maldos vaisių. (Vatikano radijas)