Popiežiaus apsilankymas Libane suvienijo gyventojus
Viena iš popiežius Benedikto XVI vizito Libane temų buvo likimas žmonių, kurių gyvenimus
sujaukė konfliktas ir smurtas. Popiežius be to pakartotinai užtikrino artumą Sirijos
piliečiams, kurių kelios dešimtys tūkstančių pabėgo nuo konflikto į Libaną, kur tikisi
rasti saugų prieglobstį. Kai kuriems pabėgėliams pagrindinė atrama svečioje šalyje
yra Libano Caritas, katalikiška labdaros organizacija, kurios tikslas ir yra suteikti
pagalbos ir paremti stokojančiuosius bet kur pasaulyje.
Popiežių į Libaną lydėjusi
Vatikano radijo žurnalistė Tracey McClure paprašė Libano Caritas direktoriaus, kun.
Simono Faddoulo pasidalyti Šventojo Tėvo kelionės įspūdžiais.
Anot kunigo,
jau nuo pat pirmojo momento, kai Beirute nutūpė popiežiaus lėktuvas, pasijuto tarsi
būtų pasikeitęs klimatas. „Visi pasijutome vieningesni, artimesni. Manau, popiežiaus
apsilankymas suvienijo visą kraštą.
Visuose kelionės programos momentuose
dalyvavo visų tikėjimų ir luomų libaniečiai. Jau vien tai yra didžiulis pasiekimas.
Gi savo žodžiais ir išsakytomis mintimis popiežius mūsų širdyse ir protuose pasėjo
dar didesnę viltį. Ypač jaunų žmonių širdyse ir protuose“, kalbėjo kun. Faddoul. Jis
ypač akcentavo jausmus, sukeltus per jaunimo susitikimą, įvykusį šeštadienį Bkerke,
prie Maronitų patriarchato. „Jautėsi tarsi dangus būtų prasivėręs.“
„Žavėjo
vaizdas didžiulės jaunų žmonių minios šaukiančios popiežiui „Benedictus“, „garbė tam,
kuris ateina Viešpaties vardu“. Taip šaukė ir krikščionys, ir musulmonai, ir visi
kiti. Man, sakė kunigas, buvo tarsi per Sekmines.“
„Jaunimo susikimo liudijimai
perdavė popiežiui aiškią stiprios vilties žinią. Taip pat popiežiaus žinia jaunimui
buvo stipri. Jis pakartojo savo pirmtako pal. Jono Pauliaus II kvietimą atverti širdis
ir nebijoti.“
Libano Caritas direktorius papasakojo ir apie pabėgėlių iš Sirijos
lūkesčius ir bėdas, patirtas per pastaruosius 16 mėnesių. „Iš pradžių jie telkėsi
Libano šiaurėje, o dabar jų yra Beirute ir krašto pietuose. Tai yra todėl, kad Libane
nėra vienos pagrindinės pabėgėlių stovyklos. Taip, kad daugelis išvyksta pas artimuosius
arba pažįstamuosius. Jiems nelengva, nes atvykę turi pats susirasti, kur pasidėti.
Libano
Caritas savo ruožtu galėjo per pastaruosius 8 mėnesius suteikti maisto, higienai ir
nakvynei reikalingų daiktų dvidešimčiai tūkstančių žmonių. Be to, mobili Caritas klinika
su gydytojais ir slaugais apkeliavo įvairias vietoves. Stengiamės padėti kiek galėdami,
tačiau poreikiai labai dideli. Prisideda kai kurie partneriai iš Europos ir Amerikos,
tačiau, sakė Vatikano radijui kun. Faddoul, reikia tikėtis, kad išgirdę prašymus sulauksim
daugiau atsiliepimų.“
Kaip minėta, nėra atskiros stovyklos sirų pabėgėliams
Libane. Taip nusprendė vyriausybė. Pareigūnai pabijojo, kad gali pasikartoti tai,
kas įvyko 1948 metais, kai buvo įkurtos palestiniečių pabėgėlių stovyklos. Jose tebegyvenama.
Valdžia nenorėjo sudaryti įspūdžio, kad pastatytos naujos pabėgėlių stovyklos galės
likti ilgiau nei reikia arba taps nuolatinėmis gyvenvietėmis. Tačiau dar tariamasi
dėl geriausio būdo padėti pabėgėliams. Sprendimas įkurti pagrindinę stovyklą pabėgėliams
Libane priklausys nuo vyriausybės susitarimo su JT Aukščiausiuoju pabėgėlių komisariatu.
(Vatikano radijas)