Panevėžio vyskupija atsisveikino su šviesaus atminimo mons. Petru Kuzmicku

2012 m. rugsėjo 10 dienos, pirmadienio, ryte prieš 8 val. šv. Mišias sugaudė Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros varpai – tai buvo pirmoji žinia parapijiečiams, kad į Amžinybę iškeliavo Panevėžio Katedros altaristas mons. Petras Kuzmickas - amžiumi vyriausias Panevėžio vyskupijos kunigas, kuriam šių metų lapkritį būtų sukakę 102 metai. Tos pačios dienos rytą velionis buvo pašarvotas Katedros kriptoje, o kitą dieną po rytinių šv. Mišių buvo perkeltas į Katedrą. Tikintieji galėjo ateiti, dar kartą pažvelgti į ramų, šviesų monsinjoro veidą ir pasimelsti, padėkoti, atsisveikinti.

15 val. Katedroje buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, kartu meldėsi 18 kunigų, procesijos dalyviai ir gausiai susirinkę tikintieji. Šv. Mišias gedulinių liturginių valandų himnu pradėjo Katedros choras, vadovaujamas vargonininko Antano Šauklio, po ganytojo įžanginio žodžio kunigai tęsė liturginių valandų giedojimą.

Pamoksle vyskupas Jonas Kauneckas dalinosi savo pastebėjimais apie monsinjoro Petro gyvenimą, sakydamas, kad jis primenąs tą ilgą 42 km Maratono bėgimą, o čia – šimtas du metai. Rašytojas Polis Sartras patobulino istoriją, kad bėgikas bėgo 5 km net numiręs. Kodėl? Ogi atskleisdamas gilią tiesą – ir po mirties lieka žmogaus pėdsakai. Ganytojas, kreipdamasis į velionį vardu, sakė: „Visose pareigose, kur tik dirbai, stengeisi būti visų tarnas – visiems prieinamas, visus išklausantis, tokios geros širdies Tu buvai, kad žmonės neužmiršta“.

Vyskupas pastebėjo, kad visi prisimena ir monsinjoro uolumą klausant išpažinčių. Turbūt nėra nė vieno, kuris nėra buvęs pas jį išpažinties. „Teko pergyventi visus skaudžiausius XX amžiaus įvykius: karus, tremtis – pats lagery buvai, partizanų mirtis, stribų nelaimes... Bet Tu šalia baisaus žiaurumo radai ir labai daug gerumo žmonėse... Buvai įsitikinęs, kad meilė, gerumas, kuriuos duodi kitiems, šimteriopai grįžta atgal“ – sakė ganytojas. Šį gerumą ypatingai pagerbė visi Lietuvos vyskupai ir nuncijus Luigi Bonazzi, pasveikindami monsinjorą 75 metų – deimantinio Kunigystės Jubiliejaus proga, ant 100-ųjų gyvenimo metų slenksčio. „Ko prašė prelatas Petras? – išsaugoti tikėjimą ir kasdienę maldą – ne tik savo, bet ir vaikų, anūkų širdyse – tada Lietuva pakils“ – to šiandien prašė ir J. E. vyskupas, kviesdamas atsiliepti į visų mylimo, gerbiamo monsinjoro Petro troškimą.

Po šv. Mišių ganytojas žodį suteikė vienam iš jaunųjų mons. Petro Kuzmicko bendradarbių - kunigui Vidmantui Bloškiui, kuris pasidalino, kad jaunų kunigų tarpe monsinjorą vadindavo tėveliuku. Jam įsiminė tėveliuko paprastumas, kai jis pasakodavo savo gyvenimo istoriją. Sakydavo – patys sunkiausi metai buvo Kauno kunigų seminarijoje, kai jis tuo metu buvo paskirtas prefektu, kas atitinka vicerektoriaus pareigas. Kitas sakinys – „Judom ja nebudu“ (rus. „Judu aš nebūsiu“. Šiuos žodžius mons. P. Kuzmickas pasakė tardomas ir verbuojamas dirbti sovietiniam Saugumui). „Žinai, galėjau aš to ir nesakyti“. Bet susimąstydavo ir nuolankiai sakydavo: „Taip turėjo būti... Nors jie nerado manyje nieko, dėl ko galėtų ištremti“ (išbuvo tremtyje lageryje 7 metus-aut. past.) Nesiskirdavo su rožančiumi - ne tik klausykloje, bet ir zakristijoje melsdavosi. Pamokslai buvo aiškūs, konkretūs, ir jiems ruošdavosi kas savaitę – visus 75 kunigystės metus atsakingai žiūrėjo į Dievo žodį, kurį skelbė žmonėms“ - pasakojo kunigas.

Panevėžio Katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis pranešė, kad spalio 10 d. 12 val. Panevėžio Katedroje bus aukojamos šv. Mišios už mons. Petrą Kuzmicką, minint mėnesį po mirties. Po šv. Mišių monsinjoro karstas buvo išlydėtas į Smilgių šv. Jurgio bažnyčią. Smilgiuose, skambant varpams, monsinjoro palaikus pasitiko šios parapijos klebonas apaštalinis protonotaras jubil. Bronius Antanaitis, procesijos dalyviai, choristai, parapijiečiai ir atvykusieji iš toliau.

Klebonas pažymėjo, kad monsinjoras ypatingai mylėjo smilgiečius, čia norėjo būti palaidotas, tad ragino ir jiems jį branginti, branginti tai, ką jis darė, ką paliko – Dievo meilę, kuri nepraeina. Trečiadienį, rugsėjo 12 d., laidotuvių šv. Mišiose dalyvavo apie 40 kunigų, daug tikinčiųjų. Pamoksle vyskupas Jonas Kauneckas labiausiai norėjo padėkoti monsinjorui už sielos jaunystę: „Blaškomas po Lietuvą neprarado to jaunystės idealizmo... Jaunas tas, kuris viskam ryžtasi, jaunas tas, kuris viską nugali, jaunas tas, kuris nepraranda vilties, kuris tikisi gražesnių dienų. Tu niekada nepraradai vilties, niekada nenumojai ranka“, – sakė ganytojas.

Po šv. Mišių Subačiaus parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius pasidalino savo liudijimu apie monsinjoro Petro Kuzmicko kunigišką pavyzdį: „Kun. Petras visą gyvenimą buvo kaip ta žvakė, kuri degė iki paskutinio atodūsio. Žvakė tiesi, nuo kurios yra ir šviesu, ir ramu, ir tvirta šalia esantiems žmonėms... Geros valios žmogus ieško švyturio, ieško to, kuris yra tiesus. Ir jame nebuvo jokios klastos. Žmogus, kuris buvo tiesus...“ Jis, pergyvenęs lagerio tremtį, buvo nuskaistintas žmogus, be jokios puikybės. „Išoriškai netgi sausas – bendrauji netgi skonio neturėdamas, bet tas sausas skonis – kaip eucharistinė Duona, nes eucharistinė duona, kurią mes priimame, nėra saldus pyragėlis, bet jame yra tikrumas, Viešpats, ir jame yra gyvybė. Mons. Petras, aš manau, buvo būtent toks, ir todėl mes galėjome juo maitintis, ir jis pats mus maitino. Su juo susitikus ir trumpam pabendravus, išeidavau nurimęs, susitaikęs, prašviesėjęs ir sutvirtėjęs... Duok Dieve, kad jam būtų skirti Viešpaties žodžiai: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne, eikš į savo Viešpaties džiaugsmą“ - sakė kun. Albertas.

Prie kapo Smilgių parapijos Pastoracinės tarybos narys p. Vladas Vaitkevičius dalijosi prisiminimais iš laikotarpio, kai monsinjoras beveik 20 metų buvo Smilgių parapijos administratoriumi (1983-2002 m.), sakydamas, kad buvo kunigas iš pašaukimo, darbštus, prieinamas. Aplankyti ligonius 2-3 kilometrų atstumu jam nereikėjo jokio transporto. Apie tai, jog parapijiečiams jų kunigas buvo autoritetas, liudija ir prieš bažnyčios šventorių pastatytas paminklas tremtiniams, politiniams kaliniams, partizanams, rezistentams ir nužudytiems žmonėms: parapijiečiai paminklui pasirinko monsinjoro pasiūlytus žodžius: ‚laisvė krauju atkovojama, darbu išugdoma, vienybe išlaikoma’. Žodį tarė tremtinys, dažnai kalbėdavęsis su savo likimo draugu apie to metu patirtis; partizaninio judėjimo dalyvis; Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Protonotaras Bronius Antanaitis padėkojo visiems, susirinkusiems pagerbti ir atsisveikinti su mons. Petru Kuzmicku, pakvietė gedulingiems pietums.

Norisi paminėti, kad grupė Katedros piligrimų, keliaujančių rugsėjo 12 d. į Šiluvos atlaidus, iš ryto aplankė Smilgių bažnyčią ir pasimeldė prie monsinjoro. Šiluvos atlaiduose, kunigų dieną, dalyvaujant 100 kunigų, J. E. arkivysk. Sigitas Tamkevičius pakvietė šv. Mišių dalyvius prisiminti monsinjorą Dievo artumoje. Atsisveikinome su mons. Petru Kuzmicku dieną, kai Katalikų Bažnyčia šventė Švč. M. Marijos vardadienį. Ši graži diena mums bus ir brangus atminimas, o danguje, tikėkime - dar didesnis džiaugsmas.

/Parengė Lina Kiršaitė/