„Krikščionys ir musulmonai pasmerkti dialogui“

Jau po poros dienų, šios savaitės penktadienį, prasidės dvidešimt ketvirtoji tarptautinė popiežiaus Benedikto XVI apaštališkoji kelionė, kuri, kaip žinoma, jį nuves į Libaną – vienintelę arabų valstybę, kurios gyventojų dauguma yra krikščionys. Būtent dėl to šią šalį Popiežius pasirinko savo dokumento – Artimųjų Rytų Bažnyčioms skirto posinodinio apaštališkojo paraginimo paskelbimui. Žinoma, kaip visų Popiežiaus kelionių, taip ir šios, pagrindinis tikslas bus susitikimai su katalikų bendruomene, jos tikėjimo stiprinimas. Šis Šventojo Tėvo kelionės aspektas Libane turės specifinių bruožų, nes Libano katalikai priklauso net šešioms savitas apeigas ir istoriją turinčioms bažnytinėms bendruomenėms. Vizito programoje numatyti susitikimai ir su kitoms Bažnyčioms priklausančiais krikščionimis, ir su musulmonais. Taip pat ir šia prasme Libanas atspindi visus Artimuosius Rytus, nes be katalikų čia gyvena dar bent penkių kitų krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomeninių nariai, o islamo išpažinėjai irgi dalijami į tris konfesines grupes – sunitus, šiitus ir drūzus.

Iki Popiežiaus kelionės likus kelioms dienoms, interviu Vatikano radijui davė Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardo Sandri. Pasak jo, Libano istorija turėtų būti pavyzdys visiems Artimiesiems Rytams: kai krikščionys ir musulmonai sutarė – kartu klestėjo ir visas visuomeninis ir pilietinis gyvenimas. Antra vertus, taip pat ir pamatinių pilietinio sambūvio bei teisinės valstybės normų gerbimas tuo pačiu laiduoja ir skirtingoms religinėms bei kultūrinėms tradicijoms priklausančių žmonių darnų sambūvį. Šia prasme, Libanas, kur krikščionių ir musulmonų skaičius yra maždaug vienodas ir kur taikaus sugyvenimo tradicijos yra pakankamai gerai nusistovėjusios, gali būti pavyzdžiu visam regionui.

„Krikščionys ir musulmonai pasmerkti dialogui“ – prancūzų spaudai duotame interviu sakė kitas Romos kurijos vadovas – Popiežiškosios religijų dialogo tarybos primininkas kardinolas Jean-Louis Tauran. Jis anksčiau ėjo Šventojo Sosto sekretoriaus santykiams su valstybėmis pareigas, prilygstančias pasaulietinių valstybių užsienio reikalų ministrų pareigoms, o 1979-1983 metais dirbo Apaštališkoje nunciatūroje Beirute.

Kardinolas Tauran atkreipė dėmesį, jog Libanas yra vienintelė Artimųjų Rytų šalis, kur krikščionys dalyvauja ir valstybės valdyme. Nors Popiežiaus kelione nesiekiama jokių politinių tikslų, tačiau jos politiniai aspektai bus labai svarbūs. Popiežius nepasiūlys jokių konkrečių sprendimų, bet kalbės apie vertybes, reikalingas, darniam ir teisingam žmonių gyvenimui, apie tomis vertybėmis grindžiamas taisykles, apie etikos normas ir teisės reikalavimus. Tai ypač aktualu Libano sąlygomis, kur krikščionių ir musulmonų yra maždaug po pusę ir dėl to nė viena ši grupė negali taip gyventi, tarsi kitos šalia nebūtų. O pasiekta santarvė, savo ruožtu, turėtų būti labai svarbus pavyzdys ir kitų Artimųjų Rytų šalių visuomenėms. (Vatikano radijas)