Vandalizmo aktas Izraelyje. Šventosios Žemės katalikų vyskupų komunikatas
Antradienio ankstyvą rytą Latrouno abatijos, įkurtos XIX amžiaus pabaigoje Izraelio
ir Vakarų Kranto teritorijos pasienyje, vienuoliai trapistai susidūrė su nemalonia
staigmena – vienuolyno durys buvo sudegintos, o sienos aprašinėtos hebrajų kalba antikrikščioniškais
ir papiktinančiais užrašais, kuriais tyčiojamasi iš Jėzaus. Pakankamai pagrįsti įtarimai,
kad tai, jau ne pirmą kartą, žydų fundamentalistų darbas.
Šventosios Žemės
katalikų vyskupų asamblėja paskelbė komunikatą, kuriame klausia: „kodėl krikščionys
dar kartą tapo taikiniais?“.
Šį rytą, rašoma viešame pranešime, krikščionių
bendruomenė pabudo su siaubu sužinodama, kad dar kartą ji tapo neapykantos jėgų Izraelio
visuomenėje taikiniu. Pirmosiomis ryto valandomis Latrouno trapistų vienuolyno durys
degė, o sienos buvo aprašytos antikrikščioniškais užrašais.
Latrouno vienuoliai
paskyrė savo gyvenimą maldai ir darbui. Vienuolyną kiekvieną savaitę aplanko šimtai
Izraelio žydų, kurie priimami su meile ir šiluma. Dalis vienuolių išmoko hebrajiškai
ir skatina žydų bei krikščionių abipusį supratimą ir susitaikymą, kaip moko katalikų
Bažnyčia.
Deja, tai kas nutiko Latroune yra tik tęsinys ilgos atakų prieš
krikščionis ir jų kulto vietas serijos. Kas dedasi Izraelio visuomenėje šiandien,
kad krikščionys tapo atpirkimo ožiais ir prievartos aktų taikiniais. Tie, kurie užrašė
savo neapykantos užrašus, išreiškė pyktį dėl nelegalių žydų kolonistų iškraustymo
iš Vakarų Kranto. Tačiau kodėl jie išliejo šį pyktį prieš krikščionis ir jų kulto
vietas?
Koks „paniekos ugdymas“ krikščionių atžvilgiu yra perduodamas jų mokyklose
ir namuose? Kodėl kaltieji nėra randami ir atvedami prieš teisingumą?
Šį rytą
krikščionys Izraelyje kelia daug klausimų, nes jie rauda ir ieško paguodos bei užtikrinimo.
Atėjo laikas valdžiai veikti, kad pasibaigtų ši beprasmė prievarta ir būtų užtikrintas
„pagarbos ugdymas“ mokyklose visų tų, kurie laiko šią žemę sava.
Šventosios
Žemės ganytojų komunikatas baigiamas 34-osios Senojo Testamento psalmės žodžiais:
„Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir geidžia daug metų ir laimės? Saugok tad liežuvį nuo
pikto ir lūpas nuo apgaulės. Venk pikto ir daryk gera, siek taikos iš visos širdies“.
Komunikatą
pasirašė apie dvidešimt ganytojų ir vyresniųjų, pradedant nuo Jeruzalės lotynų patriarcho
Fouado Twalo ir apaštalinio nuncijaus Jordanijoje Giorgio Lingua. Pasirašė taip pat
melkitų, maronitų, sirų, armėnų katalikų Bažnyčių atstovai. (Vatikano radijas)