Kūrinijos apsaugos diena

Rugsėjo 1 d. kai kuriose šalyse minėta Kūrinijos apsaugos diena. Šis minėjimas gimė krikščioniškoje ekumeninėje aplinkoje. Pradžią Kūrinijos dienoms davė 1983 m. Vankuveryje, Kanadoje, vykusios Ekumeninės Bažnyčių tarybos asamblėjos raginimas, kad visi krikščionys būtų dėmesingesni gamtinei aplinkai, kad labiau angažuotųsi į gamtos apsaugą. Vėliau šia tema buvo kalba ir kituose ekumeniniuose forumuose, o 2001 m. Strasbūre pasirašyta Ekumeninė Charta rekomendavo įvesti kasmet minimą Kūrinijos apsaugos dieną. Ne visi greit atsiliepė į raginimą. Pavyzdžiui, Italijos vyskupų konferencija Kūrinijos apsaugos dieną mini tik nuo 2006 metų. Kitose šalyse ji prisimenama nesuteikiant institucinio pavidalo. Dar kitur raginimas nesulaukė didesnio atgarsio.

Viena pirmųjų ypatingą dėmesį atsakomybei už Dievo sukurtą pasaulį pradėjo skirti Konstantinopolio Bažnyčia. Patriarchas Dimitrijus I 1989 m. parašė ganytojišką laišką, kuriuo ragino tikinčiuosius į pasaulį žiūrėti kaip į Dievo kūrinį ir jo meilės vaisių. Tradiciją pratęsė ir patriarchas Baltramiejus I. Taip pat ir šiemet jis paskelbė ganytojišką laišką rugsėjo 1 d. minimos Kūrinijos apsaugos dienos proga.

Dievas sukūrė Visatą ir joje suformavo Žemę, kuri yra tobula žmogaus buveinė, leidžianti jam daugintis ir tobulėti, - rašo Patriarchas. Dievo suskurtas pasaulis mums duotas kaip mūsų visuomeninės veiklos aplinka ir kaip šventumo siekimo vieta, belaukiant ateityje pažadėto visos kūrinijos atmainymo. Tačiau ne mes esame pasaulio šeimininkai, bet Dievas. Jis mums davė pasaulį, kad išmintingai jį tvarkytume. O vis dėlto, ypač dabartiniais lakais, matome kaip be saiko eikvojami žemės turtai, teršiama aplinka, griaunama ekosistemų pusiausvyra, kyla vis didesnė grėsmė gamtai ir nuo jos priklausomam žmogui.

Dėl to turime melsti Dievą, kad padėtų mums išsaugoti tokią gamtą, kokios reikia žmogaus gyvenimui. Melsdamiesi už Kūriniją, prašome, kad Dievas suteiktų šviesos pasaulio galingiesiems, idant jei supratų, kad pasaulio ateitis svarbiau už laikiną naudą. Ir patys sau prašykime atsivertimo malonės, kad suvoktume, jog kiekvienas, kad ir mažas nusižengimas, tampa po laiko įvykstančių katastrofų priežastimi. Prašykime Dievą, kad būtų maloningas visiems žmonėms, kad padėtų brangti gamtą kaip rojų žemėje. (Vatikano radijas)