Caritas konferencija Panevėžyje

Rugpjūčio 30 d. Šv. Juozapo globos namuose Panevėžyje vyko konferencija “Bendruomenės vaidmuo teikiant socialinės globos paslaugas“ Konferencijos tikslas – stiprinti bendruomenės vaidmenį, organizuojant socialinių paslaugų (socialinės globos) teikimą institucijose – organizacijose ir minint 2012 Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metus.

Konferencijos atidaryme sveikinimo žodžius tarė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Artūras Kučikas. Konferencijoje, gi, Artūras Kučikas kalbėjo apie „Bendruomenių vaidmenį visuomenės gyvenime, t.y. jų galimybes, ribas, perspektyvas“. Vineta Ritova iš Rygos pasisakė apie “Bendruomenės įtaką socialiniam darbui ir socialinio darbo įtaką bendruomenei”. Ieva Pelkutė išsakė savo požiūrį į meno įtaką bendruomenei ir jos sveikatai. Po pertraukėlės Marijos Radijo direktorius kun. Dr. Kęstutis Kevalas svarstė „Kas bendro yra bendruomenėje“. Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų dir. Birutė Vaitkienė pasisakė kartų solidarumo klausimu. Ilona Veronika Klimantavičienė iš Kauno išdėstė viltis, kad Bendruomenė – tai neišsenkamas resursas.

Po to vyko darbas grupėse. Konferencija baigėsi plenariniu posėdžiu, aptariant konferencijos darbo rezultatus.

Kun. Kęstutis Kėvalas Vatikano radijui į klausimą: ‚ar yra dar kas bendra išsivaiščiojančioj ir gerokai besipykstančioj Lietuvoj?‘ atsakė, kad bendrystė yra mūsų prigimtyje. Betgi vienos priemonės mus dar labiau daro svetimesniais, o kai kurios mus sujungia. Teks atsakyti į individualizmo ideologiją, svarstė jis. ‚Kita vertus, „self sufficiency“ idėja nėra bloga, kai pvz., neįgalus žmogus yra integruotas visuomenėje ir gali save apsitarnauti. Kitaip sakant, tai jau žmogaus orumo dalykai. Bet mes čia kalbame apie bendruomenę, t.y. apie psichologinę, emocinę, dvasinę bendrystę. Tokia bendrystė praturtina. „Jūs turite omeny savanorystę?“ pertraukiau. „Nebūtinai. Tai viena iš tarnaujančių bendrysčių. Kitos jų– tai darbo kartu, kūrybos, netgi prekybos bendrystė. Tokios bendrystės pereina fazes ir atitinkamas trintis. Trintis yra būtina, kad bendrystė būtų intensyvesnė. Dėl to bendrystei plėtoti reikia skirti laiko. Dar vienas klausimas: „komunikacijos klausimas bendrystėje“. „Įdomus paskutinių laikų atradimas – sakė prelegentas,- komunikacijų priemonės, žadėjusios mums didesnę bendrystę, tačiau, pasirodė, kad jos negali pakeisti tos betarpiškos bendrystės, kai kalbamasi veidas į veidą. Nes komunikacija– tėra priemonė. Nevalia priemonės pervertinti. Į klausimą: „Kas į mūsų santykius įveda per didelį santykių trinties koeficientą? Gyvename tarytum kisieliaus efekto terpėje...“, kun. Kęstutis Kėvalas atsakė, jog vis dėlto, tai mūsų visuomenės tranzitinis periodas, nes sovietinės visuomenės įvesta deformacija prasiskverbė į mūsų bendrystės įvairius lygmenis. Jonas Paulius II tai vadina laisvėjimo periodu arba asmenybiškumu. Tam išlaisvėjimui reikalingos visų žmonių pastangos. Pirmiausia, aš turiu surasti, kaip save investuoti... „Kokia bendruomeniškumo programa ateičiai?“ Programa? Tai -įtvirtinti tikėjimą kaip bendrystės pagrindą. Kultūra išsikvepia be tikėjimo, nes kultas yra kultūros lopšys. Ugdyti savyje sugebėjimus būti ir dirbti su kitais. Ir trečias dalykas. Pripažinti kitą kaip kitonišką.

Jūratė Matiukovienė, Caritas federacijos projektų vadovė Vatikano radijui sakė, jog ši konferencija yra projekto „Modernus šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“ tęsinys. Ši karta yra „sumuštinio“ karta, įsprausta tarp senų tėvų ir auginamų mažų vaikų. O tuo pačiu dar reikia būti ir gerais darbuotojais. Mūsų organizacija turi idėją ir metodus, o po to organizuojame konferencijas ir renkame savanorius. Šis projektas – tai laiko ženklų skaitymas. To dabar reikia žmonėms. Į kvietimą savanoriauti geriausiai atsiliepia Panevėžio žmonės, Vatikano radijui sakė Jūratė. Prieš tris metus pradėjome organizuoti mokymus, ir pradžioje į tokį kvietimą atsiliepė apie 80 žmonių. Mokymuose per pusę metų jų liko iki 60. Jie visi sutiko skirti savo laiko, kad padėtų šalia esantiems. Žodžiu, ne tik projektas turi ateitį, bet ir visuomenė, kuri vykdo tokius projektus, turi ateitį, sakė pašnekovė.

Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys iš Naujamiesčio