2012-08-23 17:54:23

Vokiečių ordino generalinė kapitula


Nuo pirmadienio Austrijos sostineje Vienoje vyksta Vokieciu ordino generaline kapitula. Oficialus Ordino pavadinimas – Jeruzales Švenciausiosios Mergeles Marijos vokieciu namu broliu ordinas. Lietuvoje jis paprastai vadinamas Kryžiuociu ordinu.

Kaip kiekvienos vienuolijos generalinės kapitula, kas šešeri metai šaukiama Vokiečių ordino kapitula turi aptarti einamuosius Ordino reikalus, patvirtinti karitatyvinės veiklos programą artimiausiai ateičiai, o taip pat išrinkti naują vadovą. Pastaruosius 12 metų Ordinui vadovavęs Didysis Magistras kun. Bruno Platter negali būti perrinktas, nes Ordino regula leidžia tam pačiam asmeniui Didžiojo Magistro postą užimti ne daugiau kaip dvi šešerių metų kadencijas.

Vokiečių Ordinas buvo įkurtas Palestinoje kryžiaus žygių metu. Žlugus krikščionių valstybei Palestinoje, Vokiečių Ordino broliai keletą savo centrų išlaikė įvairiose Europos šalyse, pirmiausia, žinoma, Vokietijoje. Tryliktame amžiuje įsikūrę Kulmo žemėje, pietinėje Prūsijos dalyje, Ordinas greit užvaldė visą Prūsijos teritoriją ir įkūrė savo valstybę. Šešioliktajame amžiuje didžiajam Magistrui Albrechtui Hohenzolernui perėjus į protestantizmą ir sekuliarizavus Ordino valstybę, Vokiečių Ordino veikla buvo tęsiama Vokietijoje ir Austrijoje. Galiausiai 1929 m. Vokiečių Ordinas buvo reformuotas – išlaikydamas savo daugiaamžę tradiciją ir simbolius, tapo kunigų ir pasauliečių kongregacija, panašia į kitas karitatyvine veikla užsiimančias katalikų vienuolijas. Dėl savo drąsios antinacistinės pozicijos, po Austrijos prijungimo prie Trečiojo Reicho, ordino veikla iki 1945 m. buvo uždrausta.

Šiuo metu Vokiečių ordinas turi penkias provincijas – Vokietijos, Austrijos, Italijos, Slovėnijos bei Čekijos ir Slovakijos. Narių skaičius viršija tūkstantį. Dauguma – tai vadinamieji „familiantai“ – nariai pasauliečiai. Šiuo metu Ordinas išlaiko devynias dešimtis ligoninių, prieglaudų ir mokyklų, minėtose šalyse, kuriose veikia jo provincijos. Vokiečių ordino garbės nariai yra Vienos arkivyskupas kardinolas Christoph Schoenborn ir Kelno arkivyskupas kardinolas Joachim Meisner. Garbės narys buvo taip pat pernai miręs žinomas politikas ir imperatoriškosios šeimos palikuonis Otto von Habsburg. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.