Nuo pirmadienio Austrijos sostineje Vienoje vyksta Vokieciu ordino generaline kapitula.
Oficialus Ordino pavadinimas – Jeruzales Švenciausiosios Mergeles Marijos vokieciu
namu broliu ordinas. Lietuvoje jis paprastai vadinamas Kryžiuociu ordinu.
Kaip
kiekvienos vienuolijos generalinės kapitula, kas šešeri metai šaukiama Vokiečių ordino
kapitula turi aptarti einamuosius Ordino reikalus, patvirtinti karitatyvinės veiklos
programą artimiausiai ateičiai, o taip pat išrinkti naują vadovą. Pastaruosius 12
metų Ordinui vadovavęs Didysis Magistras kun. Bruno Platter negali būti perrinktas,
nes Ordino regula leidžia tam pačiam asmeniui Didžiojo Magistro postą užimti ne daugiau
kaip dvi šešerių metų kadencijas.
Vokiečių Ordinas buvo įkurtas Palestinoje
kryžiaus žygių metu. Žlugus krikščionių valstybei Palestinoje, Vokiečių Ordino broliai
keletą savo centrų išlaikė įvairiose Europos šalyse, pirmiausia, žinoma, Vokietijoje.
Tryliktame amžiuje įsikūrę Kulmo žemėje, pietinėje Prūsijos dalyje, Ordinas greit
užvaldė visą Prūsijos teritoriją ir įkūrė savo valstybę. Šešioliktajame amžiuje didžiajam
Magistrui Albrechtui Hohenzolernui perėjus į protestantizmą ir sekuliarizavus Ordino
valstybę, Vokiečių Ordino veikla buvo tęsiama Vokietijoje ir Austrijoje. Galiausiai
1929 m. Vokiečių Ordinas buvo reformuotas – išlaikydamas savo daugiaamžę tradiciją
ir simbolius, tapo kunigų ir pasauliečių kongregacija, panašia į kitas karitatyvine
veikla užsiimančias katalikų vienuolijas. Dėl savo drąsios antinacistinės pozicijos,
po Austrijos prijungimo prie Trečiojo Reicho, ordino veikla iki 1945 m. buvo uždrausta.
Šiuo
metu Vokiečių ordinas turi penkias provincijas – Vokietijos, Austrijos, Italijos,
Slovėnijos bei Čekijos ir Slovakijos. Narių skaičius viršija tūkstantį. Dauguma –
tai vadinamieji „familiantai“ – nariai pasauliečiai. Šiuo metu Ordinas išlaiko devynias
dešimtis ligoninių, prieglaudų ir mokyklų, minėtose šalyse, kuriose veikia jo provincijos.
Vokiečių ordino garbės nariai yra Vienos arkivyskupas kardinolas Christoph Schoenborn
ir Kelno arkivyskupas kardinolas Joachim Meisner. Garbės narys buvo taip pat pernai
miręs žinomas politikas ir imperatoriškosios šeimos palikuonis Otto von Habsburg.
(Vatikano radijas)